Autorius: Martyna

Dramatika

Posted on by Martyna

MONOGRAFIJA „DRAMATIKA“

 

Tai – pirmoji lietuvių kalba parašyta knyga, glaustai pristatanti dramos raidą ir tyrinėjanti šiuolaikinės dramaturgijos konstravimo procesus. Knygoje Gabrielė Labanauskaitė supynė teorinį ir praktinį tyrimo lygmenis, kai dramos teorijos įžvalgos čia pat tikrinamos ar iliustruojamos konkrečiais dramaturginių sprendimų pavyzdžiais.

 
DRAMATIKA MONOGRAFIJANuotrauka: dramokratija.lt
 
„Toks teksto konstravimo būdas leidžia priartinti prie skaitytojo konkrečias dramos teorijos sąvokas, aiškiau iliustruoti jų turinį, o kartu atlieka ir svarbią didaktinę funkciją – paaiškina šiuolaikinės dramos meninės raiškos priemones, skaidrina komplikuotas šiuolaikinės dramaturgijos pasakojimo formas, parodo istorinį jų tęstinumą.
 
Taip pat itin pagirtina, kad autorė ne tik aprėpia platų šiuolaikinės pasaulio dramaturgijos lauką, nagrinėdama gausius tarptautinius atvejus, bet ir šalia jų kaip vienalaikius to paties kalibro pavyzdžius tyrinėja lietuvių dramaturgų kūrinius“, – apie naująją knygą atsiliepė teatrologė Jurgita Staniškytė. 
 
Pagrindinis dėmesys monografijoje skiriamas modernizmo ir postmodernizmo dramoms bei jose kuriamoms naratyvo formoms. Pačiai Gabrielei Labanauskaitei, 2013 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje apsigynusiai disertaciją tema „Naratyvo konstravimo principai šiuolaikinėje dramaturgijoje“ prireikė perskaityti ir išanalizuoti beveik 300 visų laikotarpių dramos kūrinių, kad įžvelgtų išryškėjančias tendencijas. 
 
Lietuvių filologijos daktarė Roma Bončkutė recenzijoje apie knygą žurnalui „Naujasis Židinys-Aidai“ rašo: „Autorės nuomone, daugelio dramos tyrinėtojų per didelis dėmesys siužetui iš akių išleido šiuolaikinei dramaturgijai esminį dalyką – pasakojimą. Labanauskaitė primena, kad šiuolaikinė drama jau nėra vientisos istorijos pasakojimas. Ji dažnai sudaryta iš pasakojimų pasakojime, todėl monografijos autorei įdomu gilintis į naratoriaus kaip subjekto santykį su pasakojamais įvykiais. Taip pat tokiose dramose svarbus diskursyvinis lygmuo – pasakotojo ir adresanto komunikacijos rezultatas“.
 
G. Labanauskaitė knygos įžangoje išskiria, kad jos monografijos tikslas – atskleisti esminius dramos raidos ypatumus, dariusius įtaką šiuolaikinėms dramaturgijos tendencijoms, kurios ir yra knygos dėmesio centre.
 
„Tikiu, kad net ir mokslo atradimai turėtų būti pateikti visuomenei suprantama forma. Knyga buvo didelis iššūkis mano pačios intelektui: padariau ne vieną atradimą, perskaičiau daug negirdėtų dramos kūrinių ir pritaikiau naratyvo teoriją kūriniams, kurie iki šiol, kaip buvo manoma, parašyti nesudėtinga forma ir nėra verti tyrinėjimo. Kaip visada buvo galima nueiti lengvesniu keliu, tačiau savo asmeninę kartelę laikau aukštai,“ – apie knygos rašymą pasakoja dramaturgė G. Labanauskaitė.
 

📖 Skaityti literatūrologės doc. dr. Romos Bončkutės recenziją ➡ „Dramatika“: raudona ir juoda

🎧 Klausyti LRT radijo laidos „Ryto Allegro“ interviu su Gabriele Labanauskaite ➡ apie monografiją „Dramatika“
 
—
📖 Monografiją „Dramatika“ su autografu galite įsigyti tiesiai iš autorės Gabrielės Labanauskaitės → [email protected]

Kūrybinės jungtys

Posted on by Martyna

KŪRYBINĖS JUNGTYS

 

Nuo 2013 metų Gabrielė Labanauskaitė dalyvauja programoje „Kūrybinės partnerystės“ ir ją atstovaujančios asociacijos „Kūrybinės jungtys“ veikloje bei aktyviai taiko žaidybiškumo, mokymosi proceso per kūrybiškumo pažinimą ir atvėrimą metodiką savo mokymuose.


„Kūrybinės partnerystės“ – tai unikali pokyčius mokykloje inicijuojanti kūrybiško mokymo programa, kuri 2011–2015 m. buvo įgyvendinama visoje Lietuvoje. Jos metu bendram tikslui susivienija moksleiviai, mokytojai ir kūrėjai – menininkai, kultūros ir kūrybinio sektoriaus veikėjai bei mokslininkai. 2014–2015 metais „Kūrybinių partnerysčių“ programa buvo pritaikyta ir įgyvendinta net šešiuose vaikų socializacijos centruose.

Šios programos tikslas – praplėsti ir praturtinti įprastą mokymosi procesą, ugdyti mokinių ir mokytojų kūrybiškumą bei įrodyti moksleiviams, kad mokytis gali būti įdomu, prasminga. Programos atstovams svarbu atskleisti mokytojams, jog pamokos gali vykti ne tik klasėje, bet ir kitose erdvėse bei įvairiomis nestandartinėmis formomis, mokantis skirtingų mokslo sričių vienu metu. Dalyviai taip pat siekia mokykloje kurti nuolatinės refleksijos kultūrą, erdvę savęs ir vienas kito pažinimui, skatinti naujus mokymosi metodus, kurie galėtų padėti ugdyti XXI a. darbo rinkai reikalingus gebėjimus.
 
Projekto metu keliami klausimai apie mokymosi procesą, tyrinėjama, kokiomis sąlygomis vaikai geriausiai mokosi, kas juos motyvuoja, kaip ir kada vaikai tampa atsakingi už savo mokymąsi, ieškoma kūrybiškų būdų įvairiems mokyklos iššūkiams įveikti.
 
—
❓ Daugiau informacijos apie projektą → www.kurybinespartnerystes.lt

TARP festivalis

Posted on by Martyna

FESTIVALIS „TARP“

 

Tarpdisciplininius menus ir poeziją apjungęs tarptautinis audiovizualinės ir eksperimentinės poezijos festivalis TARP organizuotas 2006–2015 metais netradicinėse erdvėse skirtinguose Lietuvos miestuose. Iki festivalio pradžios ir nustojus jam gyvuoti – Lietuvos kultūros arenoje neatsirado lygiaverčio skirtingas meno formas apjungiančio kasmetinio renginio.
 


 
Audiovizualinės poezijos formai (poezija + vaizdas + garsas) it Švč. meno Trejybei ištikimas festivalis iš pradžių tebuvo Gabrielės Labanauskaitės idėja. Laikui bėgant, jis augo ir tobulėjo su įvairių Lietuvos kūrėjų pagalba: Vlado Dieninio, Žygimanto Kudirkos, Dariaus Jurevičiaus, Aistės Jūrės, Gerdos Jo, Jurgos Tumasonytės, Edvino Grin, Mildos Januševičiūtės, Tado Karpavičiaus, Dovilės Butnoriūtės, Rūtos Mur, Austėjos Tavoraitės, Vaido Vai, Vaidoto Ambrozaičio, Beno Šarkos, Eglės Sirvydytės, Sandros Amankos, Agnės Jokšės ir kitų.
 

Savanorystės ir geros valios principais paremtas festivalis TARP orientavosi į originalesnių poezijos formų ir jos išraiškos būdų paiešką bei inovatyvių poezijos, muzikos, performanso ir vizualiųjų menų atstovų iš užsienio pritraukimą bei jų reprezentaciją Lietuvoje.
 


 

FESTIVALIO TIKSLAI:

      • skleisti ir kurti audiovizualinės poezijos tradiciją Lietuvoje;
      • suteikti kultūrinės bendruomenės nariams žinių apie audiovizualinę poeziją ir plėsti jų informacinį lauką;
      • didinti susidomėjimą poezija, pateikiant ją netradicinėmis menų sintezės formomis;
      • skatinti skirtingų sričių menininkų bendradarbiavimą.
      • pristatyti vietinius ir užsienio audiovizualinės poezijos atlikėjus Lietuvoje.

 

FESTIVALIO PROGRAMOS ELEMENTAI:

      • vizualiųjų eilėraščių pristatymas visuomenei ir parodos (fotografijos, grafikos, tapybos it kt.);
      • eilėraščių ekranizacijų konkursai, atsiųstų darbų peržiūros;
      • gyvai atliekami garso + vaizdo + poezijos pasirodymai (performansai, koncertai, akcijos, poezijos ir muzikos improvizacijos, poezijos slemai, poezijos jam’ai);
      • edukacinė dalis (paskaitos, seminarai, kūrybinės dirbtuvės).

 
—
📺 Daugiau vaizdo įrašų iš renginių → TARP festivalis

❓ Daugiau informacijos apie festivalį TARP → www.tarpfest.lt

Dramokratija

Posted on by Martyna

DRAMOKRATIJA

 

MANIFESTAS

Pradžioje buvo žodis
Dramokratijai svarbus kiekvienas žodis!
Drama yra tarptautinė.
Drama nėra tik istorija, istorija nėra tik drama.
Čia kiekvienas gali kurti dramą.
Drama yra gyva.
Kelias į dramą grįstas žodžiais.
(dramatiška pauzė)
Tu turi teisę į dramą.
Todėl nebijok praliesti rašalo.

 

DRAMOKRATIJA – tai demokratišku principu pačių dramaturgų organizuojamas pjesių skaitymo festivalis. Tai – pjesės teksto skaitymo, analizavimo ir pristatymo dirbtuvės, kurioms svarbus ne tik rezultatas, bet ir procesas. Svarbu, kad ne tik žmonės eitų į teatrą, bet ir teatras atkeliautų pas žiūrovus, todėl dažnai renginiai vyksta netradicinėse Vilniaus vietose – kavinėse, klubuose, galerijose ir kitose mažiau į „juodą teatro dėžutę“ panašiose vietose, naikinančiose ketvirtąją sieną tarp skaitovų ir klausytojų.
 


 

Pradžioje šiuolaikinių pjesių skaitymų festivalis buvo organizuotas kaip edukacinė-praktinė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Gabrielės Labanauskaitės dėstomos dramaturgijos rašymo disciplinos dalis. Užbaigtas jaunųjų autorių pjeses norėjosi pristatyti viešai ir sukurti ne tik akademijos studentams skirtą bendradarbiavimo, kūrybos ir mokymosi erdvę. Laikui bėgant festivalis tapo tarptautiniu, atsiskyrė nuo akademinio konteksto ir toliau yra sėkmingai organizuojamas studijas baigusių kino ir teatro dramaturgų – Indrės Bručkutės, Živilės Zablackaitės, Irenos Kunevičiūtės, Manto Rimkaus ir kitų.
 

Festivalis rengiamas demokratijos principu, panaikinant tradicinę teatro hierarchiją ir visiems tolygiai buriantis apie pjesės idėją, o ne žinomus vardus ar kitus prioritetus.DRAMOKRATIJĄ sudaro trys etapai: iš anksto organizuojamos dramos rašymo dirbtuvės, dramaturgų bendradarbiavimo susitikimai su aktoriais ir režisieriais (kuriant bei tobulinant savo tekstus) bei parašytų pjesių pristatymai-skaitymai netradicinėse Vilniaus erdvėse. Kūrybines dirbtuves jau yra vedę vokiečių dramaturgė Theresia Walser, rusų scenaristas ir dramaturgas Michailas Durnenkovas, britų dramaturgas Chris Thorpe, švedų dramaturgė ir režisierė AnnaLina Hertzberg bei lietuvių dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė.
 

🎭Skaitymų metu pristatytos pjesės saugomos DRAMOKRATIJOS internetinio puslapio archyve, todėl bet kada galite susipažinti su šiuolaikine dramaturgija!
 

—
❓ Daugiau informacijos apie festivalį → www.dramokratija.lt

Konsultacijos

Posted on by Martyna

INDIVIDUALIOS KONSULTACIJOS

 

„Išmokau rašyti traukiniuose, viešbučiuose ir laukimo salėse. Ant atlenkiamų staliukų lėktuvuose. Užsirašinėju per pietus po stalu arba tualete. Rašau muziejuose ant laiptų, kavinėse, automobilyje sustojusi šalikelėje. Rašausi popieriaus skiautėse, užrašų knygelėse, atvirukuose, ant delno odoso, ant servetėlių, knygų paraštėse.“
Olga Tokarczuk, Bėgūnai

 

Konsultacijos yra skirtos individualiam mokymuisi patogiu metu, sudarius studijų planą, atitinkantį žmogaus poreikius. Individualios konsultacijos orientuotos į skirtingo profilio rašančiuosius. Vieni iš buvusių mokinių domėjosi kūrybinio rašymo pradmenimis ir norėjo įgyti rašymo įgūdžių, kiti – siekė gilinti turimas žinias atskirai nuo grupės.
 
Photography: Shelby Miller
 
Dažnai dėl konsultacijų kreipiasi ir didesnės ar mažesnės apimties tekstus (apsakymus, noveles, romanus ir pan.) sukūrę žmonės, susitikimų metu siekiantys asmeniškai aptarti, išnagrinėti, studijuoti ir (jeigu reikia) patobulinti parašytą kūrinį, pasitelkus teorines bei praktines literatūros žinias.

⏰Konsultacijos trukmė – 1 valanda.
 

ATSILIEPIMAI

„Pamenu, į pirmąją Gabrielės konsultaciją atsinešiau tekstą, kuris, maniau, yra galutinis. Jaučiau, kad kai kurioms mintims trūksta aiškumo. Labiausiai to ir tikėjausi, kad Gabrielė padės suredaguoti tekstą taip, kad kuo lengviau tarp eilučių persiskaitytų pagrindinė mintis. Jos vedamų kursu metu tekstą užlankstydavau taip, kad skaitančiajam tapdavo klampu. Gabrielė patardavo, kurias vietas atlankstyti, kad tekstas taptų rišlesnis, aiškesnis. Taigi, iš pirmosios konsultacijos išėjau kone frustracijoje.

Gabrielė patarė, tik patarė, pamėginti iš dviejų kūrinių padaryti vieną, nes skirtingos linijos atsineštame tekste, pasak jos, puikiai veiks kaip atskiri kūriniai. Man taip, toli gražu, neatrodė. Atvirkščiai – atrodė, kad išskyrus tas dvi pasakojimo linijas į atskirus kūrinius, jos neteks prasmės, neliks jokio antrojo dugno arba liks tik paviršius. Kol neprisėdau rašyti. Po poros mėnesių, toliau lankantis individualiose konsultacijose, turėjau du kūrinius – publikuoti paruoštas kelių puslapių noveles.“
Dovilė Raustytė, tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ komunikacijos vadovė, rašytoja

„Gabrielės konsultacijose vyrauja subtili pusiausvyra tarp jautraus, empatiško, besąlyginio palaikymo, ir profesionalaus, atidaus, detalaus reiklumo. Tai – aukščiausias Mokytojo talentas! Į mokymosi procesą Gabrielė įtraukia žaidimą. Kartais net nepajuntu, kaip, vaikiškai džiaugsmingai ir azartiškai įsitraukusi, sukuriu įtaigius ir gilius tekstus. Tai įkvepia spontaniškai, tarsi netyčia kurti ir mėgautis procesu bei didžiuotis rezultatu. Gabrielė taip pat užduoda namų darbų. Ir dažniausiai man jų nepavyksta atlikti namuose. Atėjus į kitą konsultaciją, ji švelniai priverčia tą neparašytą tekstą sukurti čia ir dabar, o tuo metu ji skaito mano atsiųstus tekstinius bandymus. Tai įgalina ir suteikia neblėstančios vilties – man sekasi rašyti ir parašyti!“
Rosita Pipirienė, psichoterapeutė

—
❗ Dėl konsultacijų galima kreiptis el. paštu ➡ [email protected]

Kūrybinio rašymo kursai

Posted on by Martyna

KŪRYBINIO RAŠYMO KURSAI

 

„Kūrybinis rašymas  – bet koks autentiškas rašymas, nebūtinai turintis tikslą tapti rezultatu. Šie kursai skirti ne tik rašytojams, bet ir kiekvienam jau susiliejusiam, besibičiuliaujančiam ar tik norinčiam susidraugauti su plunksna. Rašymas gali būti susijęs ne tik su istorijų pasakojimu, bet ir apskritai saviraiška, atsipalaidavimu, meditacija, eksperimentavimu, emocijų apvalymu, noru lavinti raštingumą ir siekiu gilinti žinias apie teksto konstravimo principus.“
Gabrielė Labanauskaitė


Galima rašyti iš įkvėpimo, galima rašyti nieko nesimokant, pasitikint tik mūzomis, o jos, kaip žinia, nėra patikimos. Norintys kūrybišką rašymo būseną iššaukti kiekvieną dieną – turėtų mokytis nuosekliai ir sistemingai. Kūrybinio rašymo kursų metu rašytoja Gabrielė Labanauskaitė dalinasi savo sukauptomis žiniomis, pateikia rašymo užduočių ir rekomenduoja atitinkamą literatūrą įgytoms žinioms sustiprinti bei gilinti norą domėtis pačiu rašymo amatu.

KŪRYBINIO RAŠYMO KURSŲ LYGMENYS

→ Kūrybinio rašymo pagrindai pradedantiesiems

→ Teminiai kursai pažengusiesiems:

  1. Pasakojimo struktūros
  2. Kaip kuriami veikėjai
  3. Veikėjai kalba: monologai, dialogai, polilogai
  4. Romano rašymo kursas
  5. Poezijos rašymo kursas
  6. Trumposios prozos kursas

Kursų pobūdis: organizuojami intensyvūs kassavaitiniai kursai vakarais gyvai bei internetu.

KŪRYBINIO RAŠYMO STOVYKLOS „IŠ TYLOS“

Stovyklų pobūdis: kūrybinio rašymo stovyklos organizuojamos kelis kartus per metus. Įprastai kiekviena stovykla turi atskirą temą, leidžiančią lavinti kūrybiškumą ir praplečiančią kūrybinio rašymo lauką.

Daugiau informacijos apie kūrybinio rašymo stovyklas ➡ „IŠ TYLOS“

„Kūrybinio rašymo disciplina nėra sudaryta vien iš teorinių, „sausų“ temų. Turinį derinu prie kiekvienos grupės, jos poreikių ir bendros dinamikos. Ir, kai pavyksta atverti žmones ar sukurti saugią aplinką, man tai – didžiausias atpildas.“
Gabrielė Labanauskaitė
kūrybinis rašymas

D.U.K.

ATSILIEPIMAI

„Man labai patinka, kad kursai yra informatyvūs. Gabrielė visuomet ateina pasiruošusi. Aš daug ką sužinojau, daug ką galiu pritaikyti, nes visa tai mes išbandome praktiškai. Visada sąžiningai atlieku namų darbus ir lankau užsiėmimus, nes juose labai gera atmosfera, smagu susitikti su bendraminčiais. Pasibaigus kursams, trūksta vakarų, kai galiu dalintis savo kūryba, bendrauti apie tai, kas rūpi, kas patinka, kas įdomu.“
Marius Repšys, aktorius ir rašytojas

„Šie kursai man labiausiai patinka dėl pačios mokytojos. Gabrielė yra tas žmogus, kuris, manau, galėtų įkvėpti rašyti net ir tą, kuris galvoja, jog nemėgsta, nenori ar negali.“
Agnė Zinkevičiūtė, koučingo specialistė, kvėpavimo meditacijos mokytoja

„Lyginant šiuos su kitais panašiais kursais, Gabrielė pasižymi gebėjimu sukurti labai jaukią atmosferą. Ji yra nekritiška, laisva, man priimtinas jos požiūris, mokymo būdas. Tokia atmosfera įsivyrauja ir tarp pačių dalyvių. Jie tampa (o gal visuomet tokie ir buvo?) labai tolerantiški ir tarsi nejaučia laikosi taisyklės, jog viskas yra tinkama.“
Genovaitė Petronienė, psichoterapeutė ir rašytoja

„Gabrielės priėjimas prie dalyvių yra labai asmeniškas ir individualus. Kiekvienas dalyvis yra labai gerbiamas, o tokia besąlygiška pagarba – pakankamai retas dalykas. Gabrielė – profesionalė, aiškiai žinanti, ką daro, suintegravusi savo žinias ir sukūrusi programą tarsi deimantą. Viskas išgryninta, koncentruota ir tuo pačiu nevargina, nes kursuose gausu žaidybiškumo. O man žaidimas darbe yra labai svarbus.“
Rosita Pipirienė, psichoterapeutė

—
❓Daugiau informacijos apie kūrybinio rašymo kursus suteikiama el. paštu ➡ [email protected] ir skelbiama socialiniuose tinkluose ➡ IŠ TYLOS

Stovyklos „IŠ TYLOS“

Posted on by Martyna

KŪRYBINIO RAŠYMO STOVYKLOS „IŠ TYLOS“

 

Savaitgalis gamtos prieglobstyje su bendraminčiais, rašant, diskutuojant, kuriant, semiantis įkvėpimo, eksperimentuojant ir atrandant skamba kaip idealus atotrūkis nuo kasdienybės. Tačiau tai – nėra kažkokia tolima svajonė.

Gabrielės Labanauskaitės iniciatyva rašymui, skaitymui, pokalbiams, įsiklausymui į kitus ir save bei tylai skirtos kūrybinio rašymo stovyklos „IŠ TYLOS“ vyksta jau nuo 2016-ųjų, bent keturis kartus per metus. Vasarą, rudenį, žiemą ir pavasarį prie jūros arba į kitą ramybe pulsuojantį Lietuvos kampelį kelioms dienoms susitinka Gabrielės Labanauskaitės kūrybinio rašymo kursų dalyviai bei kūrybinio rašymo entuziastai. Kiekvienai stovyklai priskiriama tema, pagal kurią formuluojamos ir kūrybinio rašymo užduotys. Nors stovyklų metu vadovėlinės teorijos nėra, pati tema virsta dalyvių analizės ir diskusijų objektu. Stovyklų temų būta įvairių: vanduo, sapnai, ritualai, prisiminimų archyvas, archetipai, fata morgana, kūnas ir kt. Tačiau pasirinkta tema nėra baigtinis diskusijų taškas. Baigtiniu tašku dažniausiai tampa malonus pakylėjimo jausmas, kurį išsiveža stovyklos dalyviai.

Stovyklas dėstytoja ir rašytoja Gabrielė Labanauskaitė veda pati, tačiau kartais, priklausomai nuo pasirinktos temos, ji pakviečia prisijungti ir kitų sričių specialistus bei lektorius.

KO TIKĖTIS?

  • kūrybinio rašymo pratimų;
  • įkvėpimo ir kūrybiškumo;
  • saugios ir atpalaiduojančios atmosferos;
  • tylos;
  • laiko sau;
  • dalinimosi kūryba;
  • akimirkų grožio;
  • asmeninių patyrimų ir atradimų.

 

Nuotraukos: Viktorija Samarinaitė
Kūrybinio rašymo stovyklos „IŠ TYLOS“ skirtos kūrybinio rašymo įgūdžiams ugdyti, poilsiui ir atsinaujinimui, savirefleksijai, turiningam laikui kartu ir atskirai bei kūrybai.

„Nors nekišu nosies į rašymo terapijos sritį, kūrybinio rašymo stovyklų „Iš tylos“ dalyviai sako, kad mūsų susibūrimuose daugiau terapijos negu gali atrodyti. Iš tiesų… Per tas kelias dienas Nidoje, Antalieptėje ar tarp Senųjų Trakų vienuolyno sienų išsikalbame, išrašome visa, kas susikaupę viduje, ir pasidaliname išgyvenimais bei kūryba su bendraminčiais. Kursai, priešingai nei stovyklos, labiau skirti teorijai ir praktikai, ne tiek įkvėpimui gamtoje, kiek konkrečių pasakojimo elementų – veikėjų, struktūros, dialogų pažinimui.

Po kursų ar stovyklų išgirstu, kad žmonės pakeitė požiūrį į kūrybiškumą, rašymą, o kartais – į savo gyvenimo būdą. Man tai – tikroji gyvenimo akademija.“
Gabrielė Labanauskaitė, kūrybinio rašymo kursų ir stovyklų organizatorė, dėstytoja

D.U.K.

—
❗Daugiau informacijos apie stovyklas suteikiama el. paštu ➡ [email protected] ir skelbiama socialiniuose tinkluose ➡ IŠ TYLOS

Melancholijos bokštai

Posted on by Martyna

MELANCHOLIJOS BOKŠTAI, 2016

 

Šiam šokio spektakliui sukurti choreografė Aira Naginevičiūtė ir scenografas Arūnas Adomaitis jau ne pirmą kartą bendradarbiavo su dramaturge Gabriele Labanauskaite bei kompozitoriumi Vladu Dieniniu. Kūrėjų ketvertas sugebėjo suvienyti šokį, muziką, poeziją, judesį, tekstą į nepaprastą vientisą pasirodymą.
 


 
MELANCHOLIJOS BOKŠTŲ kūrybinė komanda leidosi į eksperimentus su poetine kalba, metaforomis, judesio ir muzikos naujadarų kūryba bei šokio spektaklio konstrukciją iš atskirų elementų. Tarpdisciplinis projektas tyrinėja būsenas, kuriose išgyvenami paribiai – vienatvės ir naujų erdvėlaikių suvokimas. Šiose būsenose medituojamas rūkas, mirštama ir atgimstama kitokiu pavidalu, pasineriama į apmąstymus apie save patį, pasaulį ir egzistencinę tuštumą. Taip pat tai ir šiuolaikinio šokio spektaklis, kuriame kiekvienas stato savo interpretacijos bokštus.
 
Tačiau spektaklyje melancholija nėra dramatiška. Jame derinamas šviesus liūdesys, nerimas su ironijos ir švelnumo prošvaistėmis, laki ir tikra žmogaus emocija paverčiama estetine realybe.
 
Fotografija: tiketa.lt
 

„Yra tyrinėjamos įvairios melancholijos būsenos, norisi paneigti nuostatą, kad melancholija yra kažkas labai tamsaus ar depresyvaus. Pradėjome ją analizuoti, reikia stengtis tas būsenas atpažintii rūke, ašaroje, santykiuose, buvime kartu, dulksnoje“, – sako šokio teatro „Airos“ įkūrėja A. Naginevičiūtė.
 
Spektaklio pavadinimą inspiravo Gabrielės Labanauskaitės eilėraštis. Būtent juo remdamasi choreografė leidosi į vaizdinius ir ieškojimus. Šokio spektaklio metu nuskamba ne tik šis, bet ir kiti G. Labanauskaitės tekstai bei Paul Celan eilėraštis „Mirties fuga“, kalbantis apie juodą pieną. Juodosios tulžies ekstraktas gali būti geriamas kaip nakties ir žvaigždžių melancholija. Tokia ir yra ta stulbinančiai keista ir paprasta filosofų pastebėta šviesos ir tamsos diatonika, kuomet Daiktas esantis šviesoje yra šviesa; o Daiktas tamsoje– tamsa.
 
MELANCHOLIJOS BOKŠTAI
 

KŪRYBINĖ GRUPĖ

Choreografė: Aira Naginevičiūtė 
Dramaturgė: Gabrielė Labanauskaitė 
Kompozitorius: Vladas Dieninis 
Scenografas: Arūnas Adomaitis 
Šviesų dailininkas: Vladimiras Šerstabojevas
Atlikėjos: Goda Laurinavičiūtė, Greta Grinevičiūtė, Gabrielė Labanauskaitė
Projekto iniciatoriai: Kauno menininkų namai, šokio teatras „AIROS“, audiovizualinės poezijos grupė „AVaspo”.
 

—
🎥Daugiau apie šokio spektaklį papasakojo G. Labanauskaitė ir A. Naginevičiūtė ➡ interviu „Scenos gidui“

Gondii sindromas

Posted on by Martyna

GONDII SINDROMAS, 2014

 

Tikrasis Gondii sindromas – tai toksoplazmozės virusas, sukeliantis centrinės nervų sistemos uždegimą, lemiantis sąmonės ar orientacijos sutrikimus bei elgesio pokyčius. Režisierės Saulės Norkutės ir grupės AVaspo muzikinio spektaklio GONDII SINDROMAS – tai diagnostinis algoritmas, atsikartojantis kiekviename iš mūsų, turintis konkrečias priežastis ir nenuspėjamas pasekmes. Ne visada pastebime, kai juo susergame ir net, žinodami savo ligą, ne visada norime pasveikti. Taip kaip ir ne visada kovojame su mus supančiais ir įkalinančiais stereotipais ar iš viršaus primestomis hierarchinėmis taisyklėmis, kaip turėtume suvokti pasaulį. Jeigu suteikiama terpę ir aplinkybės šiai bacilai plisti, greitai užsikrečiama abejingumu ir apatija, nepaisant lyties, seksualinės orientacijos, odos spalvos ar išsilavinimo.
 


 

GONDII SINDROMAS – atviras ir subtilus, pašėlęs ir apvaldytas poetinis pasakojimas apie šiuolaikinį žmogų. Jo centre – moteris, gyvenanti savo atsiminimų, įvykių, citatų ir patirčių archyve. Ji gyvena iš pirmo žvilgsnio puikiai sustyguotą ir sutvarkytą gyvenimą. Tačiau jame trūksta esminių dalykų – aistros, polėkio ir… ryžto mylėti.
 

Audiovizualinės poezijos kolektyvas AVaspo drauge su režisiere S. Norkute ir nauja kūrybine komanda iškelia modernią lytiškumo dilemą, kuri tarsi laiko mašina, leidžianti per stereotipus nusikelti į praeitį ir pamatyti jų neveiksnumą dabartyje. Novatorišku šiuolaikinės elektroninės muzikos, poezijos ir vizualinės medžiagos užpildytu performansu kūrėjai kviečia apsvarstyti žmogaus daugiasluoksniškumą bei kaip nuo mažens diegiamos tiesos apie laimę, meilę ir mūsų nekintantį identitetą atitinka kur kas labiau kompleksišką realybę. Kas nutinka kai tiesos pradeda nebegalioti ir jausmai bei kūno pojūčiai atitrūksta nuo pripažintų ir privalomų dogmų?
 


 

Nebeaišku, kas ir kada padalino pasaulį į vyrų ir moterį, juodą ir baltą, stiprų ir silpną, todėl peasirodymo metu kūrybinė grupė tyrinėja susikirtimus tarp vidinių ir socialinių nuostatų ir klausia, kaip su(si)kuriamos rolės? Ar mes, kaip kūnai ir žmonės, esame tik sąmonę turintys kovos laukai? Kiek iš tikrųjų nuo mūsų pačių priklauso, kokiame pasaulyje gyvename ir galėtume gyventi?
 

KŪRYBINĖ KOMANDA

 
Režisierė: Saulė Norkutė
Dramaturgė: Gabrielė Labanauskaitė
Muzika: Vladas Dieninis (AVaspo), Gediminas Žygus (AVaspo), Miša Skalskis, Donatas Tubutis.
Scenografija: Virginija Jusevičienė
Šviesų Dailininkas: Simas Sirutavičius
Videomenininkas: Otto Kylmälä
Dizainas: Greta Stančiauskaitė
Atlikėjos: Gabrielė Labanauskaitė (AVaspo), Beatričė Bukantytė, Goda Alsytė, Augustė Tomkutė

Nunu Projektas

Posted on by Martyna

PROJEKTAS „NUNU“

 

NUNU – tai Gabrielės GaL Labanauskaitės, Žygimanto Mesijaus Kudirkos ir Dariaus Zaizro Jurevičiaus vykdytas projektas, kurio metu poezija buvo diriguota, projektuojama ir atliekama gyvai keliais balsais. NUNU – tai kaip impulsas dialogui, kreipimasis, poza, kartu ir garsinis darinys, o grafiškai atrodo tarsi dirigento rankų mostai. Projektas apjungė trijų atliekamosios poezijos propaguotojų idėjas, kurias jie realizavo balsais, vaizdais ir mostais.
 
Laura VansevičienėNuotrauka: Laura Vansevičienė
 

Įgarsinti eilėraščiai buvo tarsi visų projekto narių minčių lydinys: kiekvieno susitikimo metu pagal nurodytą temą Gabrielė, Žygimantas ir Darius kūrė tekstus siurrealistinio ir automatinio rašymo principais, kai vienas parašo vieną eilutę, užlenkia ir perduoda pratęsti kitam.
 


 
Komanda nusprendė nubraukti ilgus akademinio dirigavimo metus ir išrasti savo būdą: jie sugalvojo keliolikos ženklų kodą, kurių kiekvienas turi savitą efektą, veikiantį eilėraščio pasakojimą. Pasirodymų metu nebuvo muzikos, vietoje jos – pasitelkti dokumentinio pobūdžio vaizdo įrašai, kuriuose vaizduojami realūs gatvėje sutikti personažai.
 

Sunku įsivaizduoti tokį pasirodymą? Peržiūrėkite poetų kolektyvo NUNU pasirodymą festivalyje Tartu mieste, Estijoje!