Kas tai? Tai – dramaturgės Gabrielės Labanauskaitės ir skirtingų pašnekovų pasakojimais paremta LRT radijo laida, vienijama mitų, fantazijos, improvizacijos, peripetijų ir paralelinių siužetinių linijų. Visas laidas sieja pokalbiai apie kūrybiškumą, įkvėpimą ir vaizduotę. Visai nesvarbu, kas tu – filosofė ar santechnikas.
Nuotrauka: Justinas Stacevičius, lrt.lt
Laidos tikslas – istorijų pasakojimo būdu tinklalaidės klausytojus supažindinti su kūrybiniais procesais, su kuriais susiduria skirtingų specialybių atstovai. Laidoms taikomi vienodi formos rėmai: jos pradedamos istorija apie tos laidos pašnekovę/ą, kurią ji/s gali pakomentuoti – ar tai atitinka realybę, ar jau per toli nukeliauta į fikcijos pasaulį.
Kiekvienos laidos pabaigoje laidos pašnekovai pasidalina išbandytu pratimu, lavinančiu kūrybišką mąstymą (tai gali būti bet kas – ėjimas atbulomis namo ar kitokiu nei įprasta maršrutu, kažkokia konkreti kūrybinio rašymo užduotis ar kažkuo, kas asmeniškai padeda kūrybiškiau žvelgti į pasaulį).
Gabrielės Labanauskaitės laidose svečiavosi tokie kultūros pasaulyje žinomi žmonės kaip rašytoja Jurga Tumasonytė, atlikėjas Žygimantas Mesijus Kudirka, rašytojas Donatas Paulauskas, režisierė ir scenaristė Jūratė Samulionytė, dainininkė Jurga Šeduikytė, aktorius Valentinas Novopolskis, psichoterapeutė ir rašytoja Genovaitė Petronienė ir daugelis kitų.
NUNU – tai Gabrielės GaL Labanauskaitės, Žygimanto Mesijaus Kudirkos ir Dariaus Zaizro Jurevičiaus vykdytas projektas, kurio metu poezija buvo diriguota, projektuojama ir atliekama gyvai keliais balsais. NUNU – tai kaip impulsas dialogui, kreipimasis, poza, kartu ir garsinis darinys, o grafiškai atrodo tarsi dirigento rankų mostai. Projektas apjungė trijų atliekamosios poezijos propaguotojų idėjas, kurias jie realizavo balsais, vaizdais ir mostais.
Nuotrauka: Laura Vansevičienė
Įgarsinti eilėraščiai buvo tarsi visų projekto narių minčių lydinys: kiekvieno susitikimo metu pagal nurodytą temą Gabrielė, Žygimantas ir Darius kūrė tekstus siurrealistinio ir automatinio rašymo principais, kai vienas parašo vieną eilutę, užlenkia ir perduoda pratęsti kitam.
Komanda nusprendė nubraukti ilgus akademinio dirigavimo metus ir išrasti savo būdą: jie sugalvojo keliolikos ženklų kodą, kurių kiekvienas turi savitą efektą, veikiantį eilėraščio pasakojimą. Pasirodymų metu nebuvo muzikos, vietoje jos – pasitelkti dokumentinio pobūdžio vaizdo įrašai, kuriuose vaizduojami realūs gatvėje sutikti personažai.
Sunku įsivaizduoti tokį pasirodymą? Peržiūrėkite poetų kolektyvoNUNUpasirodymą festivalyje Tartu mieste, Estijoje!
AVaspo – audiovizualinės poezijos grupė, gyvavusi 2009–2016, nemažai prisidėjo prie eksperimentinės muzikos koncepcijos raidos Lietuvos kultūros scenoje. Šis eksperimentinis kolektyvas sugebėjo poetės ir dramaturgės Gabrielės Labanauskaitės vizijas išversti į garsų ir vaizdų srautą, kurį vėliau sulydydavo audiovizualinės poezijos katile su intriguojančiu jaunosios kartos kompozitorių, multi-instrumentalistų ir videomenininkų talentais.
Moderniąją poeziją puoselėję ir populiarinę AVaspo visuomet transformavosi, keitėsi ir eksperimentavo. G. Labanauskaitės lyrika, kurioje netrūksta mistikos, psichodelikos, filosofijos ir kartais grotesko, buvo grupės turinio ašis, aplink kurią rasdavosi garsai bei improvizacijos.
Kaip majų kalendoriuje prabėgę metai susiveda į nulį
Reiškiantį nieko daugiau, tik tuščią kevalą
Taip ir mūsų buvimas
Yra toks pat beprasmiškumas
Arba toks pats išsipildymas –
Čia jau kaip pažiūrėsi
Bet juk ir nuo to niekas nesikeičia
–„Majų kalendorius“
Iš pradžių AVaspo kuriama muzika nesužavėjo kritikų. Muzikos apžvalgininkė Goda Raibytė pripažino, kad tokiai muzikai būtina subręsti: „AVaspo muziką reikia prisijaukinti kaip laukinį žvėrį – pamažu, su meile ir atidumu kiekvienai detalei, nes čia viskas svarbu, čia – pilna netikėtumų, čia nėra plano, tik – nevaldomas estetinis potyris…“
AVaspo nariai noriai koncertuodavo netipiškose erdvėse, virsdavusiose galvosūkiu ir kūrybiniu iššūkiu. Ant performanso ir koncerto ribos balansavusiuose grupės pasirodymuose buvo nagrinėjamos asmeninio (ir viešojo) nesusikalbėjimo, karo ir taikos, vizualiosios kultūros ir populiariosios žiniasklaidos priemonių įsigalėjimo, meilės ir tolerancijos įvairioms jos formoms temos. Šio audiovizualinio kolektyvo ir pačios Gabrielės Labanauskaitės indėlis į lietuviškos kultūros sceną buvo ne tik moderniosios poezijos formų populiarinimas, siekis suburti skirtingų disciplinų menininkus bei bendradarbiavimas su kitų šalių kūrėjais, bet ir pradėtas organizuoti tarpdisciplininio meno festivalis „TARP“.
ALBUMAI
💿2013 Trečiosios kompaktinės plokštelės „Kraujuojantis okeanas“ išleidimas ir pristatymas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose
💿2010 Antrosios kompaktinės plokštelės „Niagara“ išleidimas ir pristatymas šiuolaikinio meno festivalyje „Virus“, Šiauliai, Islandijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Čekijoje.
💿2009 Pirmosios plokštelės „Nėra okeano“ išleidimas ir pristatymas Vilniuje ir Sankt Peterburgo tarptautiniame eksperimentinės muzikos festivalyje „SKIF“
APDOVANOJIMAI
🏆2013Audiovizualinės poezijos grupė „AVaspo“ išrinkta geriausia 2012-ųjų eksperimentinės muzikos grupe alternatyviosios muzikos apdovanojimuose „T.E.T.E“.
PROJEKTAI
2016Šokio spektaklio MELANCHOLIJOS BOKŠTAI premjera su šokio teatru „Airos“ (rež. Aira Naginevičiūtė), „Menų spaustuvė“ Vilnius, Nacionalinis Kauno dramos teatras.
Photograph by Martynas Aleksa
2014Poezijos ir muzikos performanso GONDII SINDROMAS (rež. Saulė Norkutė) premjera Kirtimų kultūros centre, Vilnius.
2013Tarptautinio tarpdisciplininio grupės „AVaspo“ muzikos ir šokio spektaklio „Atnaujinti ritualai“ premjera, festivalis „Kultūros naktis“, kultūros baras „Kablys“, Vilnius.
2011Performansas/koncertas/meninė instaliacija „De Solitude“ su eksperimentinio kino režisieriumi Nicolas Perge ir videomenininku Raphael Dupont, kultūros festivalis „Tebūnie naktis“, Vilnius.
Nuotrauka: Justinas Stacevičius, lrt.lt
Nuotrauka: Laura Vansevičienė
Photograph by Martynas Aleksa