Dramaturgė, rašytoja Gabrielė Labanauskaitė: „Didžiausias kūrybiškumo priešas – baimė“

2019 07 23 Žurnalas „Moteris“

„Mano romanas su rašymu prasidėjo, vos išmokau rašyti. Gal net anksčiau. Kai nežinojau, kaip užrašyti savo vardą, kūriau eilėraščius apie tai, ką matau, veikiu. Rimavau net apie tingėjimą klotis lovą. Šiaip buvau labai išdykęs vaikas. Krėsdavau šunybes arba kalbėdavau eiliuotai“.

Skaityti daugiau… 


Aušra Gudavičiūtė. Nuo „Žodžių smėlyje“ iki „Solo teatro“

2019 02 22 kultūros savaitraštis „Literatūra ir menas“

„Dar Gertrude Stein teigė, kad nebekurs istorijų, nes Amerika ir taip visam pasauliui pripasakojo jų per daug. Tai ne tik meninis, bet ir politinis pareiškimas. Ji, kaip ir S. Beckettas, prieštaravo veiksmo ir įvykių gausos bėgiais riedantiems naratyvams, kurių vagonai prikimšti intensyvių siužetų ir psichologiškai pagrįstų veikėjų su priešistorėmis. Tačiau nesutikčiau, kad S. Becketto dramose nėra veiksmo. Jis mikroskopiškas, tikslus, kaip gintare sustingęs laikas su vabalais ir šapeliais.

Skaityti daugiau…


Pasivaikščiojimai. Gabrielė Labanauskaitė

2018 12 15 laida Pasivaikščiojimai“, interneto televizija „Alchemija TV 

Klausimas, ar herojaus sąvoka vis dar liko aktuali. Galbūt – veikėjas ar veikėja. Tačiau kas šiais laikais yra heroizmas? Mažai kas bežino. Mudvi su Agne Leonova OKT teatre kuriame spektaklį apie „Y“ kartą – žmones, gimusius po 80-ųjų – iš tiesų tarp jų labai daug neapsisprendimo, lygtai nori daryti ir tą, ir aną, ir trečia, bet tarp tų galimybių ir pasirinkimų – nebeaišku, ką rinktis. Galbūt vyresniajai kartai todėl ir atrodome tokie neryžtingi, nemokantys apsispręsti, bet tuo pačiu ir labiau ieškantys, nepuolantys į tą vienintelį įmanomą gyvenimo variantą“.

Žiūrėti interviu…


Pokalbis su Gabriele Labanauskaite apie Dramatiką laidoje Ryto Allegro 

2018 09 25 LRT radijo laida Ryto Allegro

Mano kelias į dramos teoriją prasidėjo nuo praktikos: nuo pačių pirmųjų dramaturgijos konkursų. Kitų galimybių kaip ir nebuvo. Bandai, dalyvauji, rašai, nors, kaip rašyti – neįsivaizduoji. Atrodo, dramų skaitei, tai kažkaip taip ir turi būti: dialogai, remarkos, minčių dėstymas. Tokie buvo pirmieji bandymai ir įgūdžiai, kuriuos, Jaunimo teatre veikusių dirbtuvių ir kitų Lietuvoje užmegztų iniciatyvų pagalba, galėjai tobulinti, vystyti. Aplink mane buvo pedagogų, pažinojau dramaturgų – Eriką Ehną iš JAV ir Svetlana Dimcovič, kuri paskui režisavo vieną mano pirmųjų pjesių Londone. Žodžiu, per tas įvairias mažytes praktikas kažkaip gaudeisi tų žinių, kaip tik galėjai“.

Klausyti interviu…


Dramokratija: interviu su Gabriele Labanauskaite

2018 04 11 dramaturgijos festivalis Dramokratija

„Kovoju už daug ką. Bet pats žodis nėra labai tinkamas. Norėčiau, kad žmonės susimąstytų apie labai daug dalykų: kad gyvename ne viename įmanomame pasaulyje, jų yra įvairių, kad šalia sėdintis žmogus galbūt kenčia neturėdamas kažkokių galimybių gyvenime, kad šita sukurta demokratija yra tam tikra iliuzija, iš tiesų už mus sprendžia kiti. Pastaruoju metu Lietuvoje kiekvieną savaitę buvo priimama vis po keistesnį ir vis labiau varžantį įstatymą: kas yra šeima, draudimas translyčiams ar transeksualams keisti savo vardą, pavardę ar lytį, sugriežtintos bausmės už marihuanos laikymą ir vartojimą, kai tuo tarpu – alkoholis vartojamas laisvai. Žmonės nepalaiko vieni kitų, nemaištauja prieš įstatymus, o aš tame matau tik viena – vis didėjantį lubų spaudimą“.

Žiūrėti interviu…


Pokalbis su Gabriele Labanauskaite-Diena

2018 09 21 verslo ir karjeros istorijų žurnalas Verslo pietūs

„Nežinau, kaip įvardinti moteriškumą. Dar nesurezgiau galvoje sąvokų ir socialinių dimensijų voratinklio. Man tai vis dar yra kažkoks kabantis oksimoronas, pats sau prieštaraujantis. Tarkim, iš tos pačios dichotomijos – kas yra vyriška, o kas yra moteriška“.

Skaityti daugiau…


Dešimt klausimų dešimčiai dramaturgų (I)

2018 07 11 leidinys Teatro žurnalas“ Nr. 11 

„Mėgstu eksperimentuoti, išsibandyti įvairias dramos formas, taikyti skirtingais dramos istorijos laikotarpiais populiarius elementus. Bet taisyklės – tik karkasas, o turinys – svarbiausia dalis“. 

Skaityti daugiau…


Gabrielė Labanauskaitė: edukuoti ir moralizuoti – du skirtingi dalykai

2017 11 09 naujienų svetainė 15min.lt

„Teatras yra aktualiais klausimais kalbanti platforma, nes teatras yra apie čia ir dabar. Spektaklyje, priešingai nei sumontuotame ir jau į pasaulį paleistame filme, galima koreguoti dialogų eilutes, įterpti vienas ar kitas laikmečio aktualijas, todėl teatras yra arti dabartinės situacijos, tam tikra prasme, arčiau kūno – mes jaučiame, kaip aktoriai kvėpuoja scenoje“.

Skaityti daugiau…


Dramaturgė: Lietuvoje vis dar manoma, kad kurti gali tik genijai

2017 10 10 naujienų svetainė 15min.lt

Man atrodo, kad Lietuvoje vis dar vyrauja renesansinis įsitikinimas, kad kūrybai reikia labai daug talento. Taip, reikia ir žinių, ir darbo, bet manoma, kad jei turi talentą ir esi ypatingas, gali kurti. Arba turi būti genijus, arba visai negali būti kūrėju. Rašymo srityje matomas toks renesansinis įsitikinimas ir mitologizavimas. Ne visi susimąsto, kad talentas taip pat auginamas ir puoselėjamas, tam reikia įdirbio.

Skaityti daugiau…


Pokalbis su Gabriele Labanauskaite laidoje Literatūros akiračiai

2017 09 24 LRT radijo laida „Literatūros akiračiai“

„Kai skaitai, tu skaitai, o kai rašai – rašai kažkam kitam. Žinome, kad tas kuklumas ir rašymas „į stalčių“ labiau yra savisauga. O iš tiesų vis tiek tikimės pasiekti auditoriją. Būtų naivoka perskaityti vieną dramą ir teigti, kad išmanote šį meną. Net ir perskaičius tūkstantį..vienas dalykas yra skaityti, o kitas – rašyti, o trečias – išsibandyti scenoje ar išgirsti atgalinį ryšį. Labai gerai pasakė Styvenas Kingas savo knygoje apie rašymą, kuris, beje, priešinosi kūrybinio rašymo mokyklų veiklai, nors pats jų principus taikė ir savo kūrybiniame kelyje: kasdienis nuolatinis rašymas, idėjų svarstymas, galvojimas, diskusijos. Toks jo buvo komentaras vienam žmogui, kuris pasiskundė, kad neturi laiko skaityti: „O kaip tuomet tu turėsi laiko rašyti?““ 

Klausytis interviu…


Kaip pagauti įkvėpimo žuvį

2017 08 22 kultūros žurnalas 370

„Vadinasi, rašytojai vis dar yra, kaip Renesenso laikais, Dievo pateptieji, apdovanoti didžiuliu talentu, kurio neįmanoma nei išmokti, nei perimti. Ir nors šiais laikais mes labai dažnai sakome, kad sėkmingam kūriniui reikia 99 proc. darbo ir 1 proc. talento, tačiau rašymas, ypač poezijos, vis dar yra iškirtinių asmenų privilegija, kurie, kaip buvo manoma Antikoje, tiesiog yra mediatoriai, iš dangaus perduodantys žmonėms jiems siunčiamą žinutę. Kūrybinis rašymas ir apskritai XXI a., kuriame filmuoti, fotografuoti ir rašyti gali kiekvienas, demistifikuoja tokį kūrėjo statusą“.

Skaityti daugiau…


Stambiu planu. Gabrielė Labanauskaitė

2017 06 13 lrt.lt, laida Stambiu planu

Kas esi ir kaip matai – man du skirtingi klausimai, į kuriuos atsakymai nebūtinai sutampa. Ir nebūtinai veidrodyje. Pastebėjau, kad, jeigu jaučiuosi gerai, esu atsipalaidavusi, išvaizda man nelabai rūpi. Kai jautiesi kažkaip neramiai ir jauti įtampą ar stresą, tada norisi pasitempti, kažkaip išoriškai sau padėti kilstelėti tą nuotaiką. Iš esmės kaip moteris beapsirengtų – jos vertinamos pagal išvaizdą. Jeigu moteris nepasitempė ir nepasipuošė, žmonės klausia, kodėl ji savimi nepasirūpino, jeigu atrodo per gerai – galvoja, kad nori atkreipti kitų dėmesį. Tuo tarpu vyrai susilaukia kokio dėmesio išvaizdai, būtent kai jie kažkaip išsišoka iš neva to įprasto konteksto. O šiaip tai ne nuo išvaizdos pradedama vertinti konferencijoje kalbantį vyrą. Tai čia toks skirtumas tarp to, kas esi ir reprezentacijos. Pati dažniausiai jaučiuosi – tarp“.

Žiūrėti laidą…


Gabrielė Labanauskaitė-Diena: man rūpi, kad žmonės keistųsi

2017 03 13 naujienų svetainė menufaktura.lt

„Viena iš mano asmeninių vertybių ir yra laisvė. Svarbiausia jaustis laisvai ir, paradoksalu, tačiau kai jautiesi laisva, tai tos laisvės nebe tiek daug ir reikia. Tiesiog svarbus tas psichologinis būvis, aplink išsidėsčiusi erdvė, kaip tu jautiesi: ar nepriklausomu ir savarankišku žmogumi, ar suvaržytu statistiniu vienetu“.

Skaityti daugiau…


Gabrielė Labanauskaitė: tegul saulė šviečia visiems!

2016 06 27 Nacionalinės LGBT teisių organizacijos svetainė „lgl.lt

„Svarbu palaikyti LGBT bendruomenę, todėl kad jeigu nors vienas iš jūsų vis dar tikite, kad nepažįstate nė vieno biseksualaus, homoseksualaus ar dar kitokios orientacijos žmogaus, jūs tiesiog apie juos galvojate kaip apie ufonautus, kurie į žemę neatskrenda. Bet iš tiesų statistiškai bent keletas iš jūsų pažįstamų, artimųjų rato gali būti kitoks nei jūs įsivaizduojate.“

Skaityti daugiau…


Trečiadienio svečias – Gabrielė Labanauskaitė

2016 04 13 interneto televizija Penki TV

„Su choreografe ir režisiere Aira Naginevičiūtė dirbame jau aštuntus metus, nors ne visada nuosekliai. Tai – ne pirmas mūsų projektas kartu. Pirmasis darbas buvo Mėnulis nepaiso lojančių šunų“. Iš tiesų tai buvo ir pirmasis bandymas Lietuvoje apjungti dramaturgiją ir šokį. Abi atstovaujame šias skirtingas sritis, todėl ieškojome bendradarbiavimo sprendimų. Aš pati šokau kartu su studentais, ieškojome kaip kuo geriau išreikšti tekstą apskritai ir kam tas tekstas reikalingas šokyje“.

Žiūrėti reportažą…


Kine debiutavusi dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė: Kino srityje pastebiu daugiau perfekcionistų

2015 03 31 naujienų svetainė 15min.lt

„Kinas ir teatras panašūs, nes kuria fikciją, specifinius pasaulius, atspindinčius arba neigiančius mūsų realybę. Skiriasi šių pasaulių kūrimo priemonės ir įgyvendinimo būdai. Spektaklis vyksta gyvai „čia ir dabar“, o filmas jau yra užfiksuotas kadaise buvęs veiksmas, kuris pateikiamas esamuoju laiku. Teatras yra tam tikri butaforiniai namai, į juos žiūrovai ateina. Kinas filmavimo metu nuolat keičia lokacijas, tik galutinis rezultatas parodomas kino teatruose. Galbūt kinas nuo teatro labiausiai skiriasi tuo, kad kino srityje pastebiu daugiau perfekcionistų – kiekviena padaryta klaida, kiekvienas iki galo neužbaigtas techninis ar kūrybinis darbas gali brangiai kainuoti – tenka perfilmuoti sceną, papildomai mokėti už aparatūrą, darbo valandas ir t. t. Teatre į tam tikrus dalykus kartais numojama ranka – šiandien pavyko prasčiau, bet rytoj pavyks geriau  ir tai nieko tokio. Tačiau abu – tiek kino, tiek teatro pasauliai, man yra be galo žavūs.“

Skaityti daugiau…


Gabrielė Labanauskaitė: nepasiduodanti klasifikacijai

2014 12 20 kultūros naujienų svetainė Kulturpolis 

Iš tiesų pasaulis yra mažesnis, nei mums atrodo. Todėl labai svarbu inicijuoti naujas platformas, kuriose žmonės susitinka, įkvepia vieni kitus ir dalijasi savo kūryba. Asmeniškai mane įkvepia viskas – matytos parodos, filmai, spektakliai, festivaliai, kasdieniai pokalbiai. Net ir prastas reginys kažko mus išmoko. Įvairius gyvenimo potyrius suvokiu kaip pamokas, kurių vienos praeina sėkmingai, o kai kurias vis tenka mokytis iš naujo. 

Skaityti daugiau…


Gabrielė Labanauskaitė. Linkusi įsilieti į procesą

2014 03 12 žurnalas Nemunas

„Kai kūriau poeziją, studijavau literatūros kritiką, o ėmusis poezijos kritikos, nustojau rašyti bet kokius poetinius tekstus – tapau savikritiškesnė, ir šis jausmas virto stabdžiu, neleidžiančiu išsakyti žodžių. Po kiek laiko, nustojus domėtis teoriniais dalykais, savaime atgijo praktiniai – vėl pradėjau kurti“.

Skaityti daugiau…


Dramaturgu negimstama

2013 07 26 kultūros savaitraštis „7 meno dienos

„Lietuvių dramaturgai nelinkę eksperimentuoti kalbinėmis formomis ar pjesės struktūra. Manau, kad tai lemia postsovietinis palikimas – įpratome kalbėti Ezopo kalba, metaforomis. Viena vertus, tuo esame išskirtini, antra vertus – apriboti. O tie kūrėjai, kurie drąsiau eksperimentuoja dramos forma, nėra įvertinti, į juos žiūrima labai atsargiai, jų pjesės nėra statomos jokiuose teatruose. Paradoksalu, ar ne? Sakome, kad ieškome naujų dramų, šiuolaikinės dramaturgijos, tačiau nesame jai pasiruošę. Visai neseniai supratau, kad teatras yra viena iš konservatyviausių meno formų.“

Skaityti daugiau…


Gabrielė: „Sutinku, kad mano tekstai gali skambėti drastiškai, bet tai nėra sąmoningas noras šokiruoti

2013 03 27 kultūros naujienų svetainė Kulturpolis

Bet kuriuo atveju, man atrodo, kad didžiausios įtakos įvyksta paauglystėje, po to jau arba pats kažką įtakoji, arba keitiesi energijomis, žiniomis, patirtimi su sutiktais žmonėmis, vadinasi, vyksta tolygi cirkuliacija. Taip, kadaise buvo įdomus nihilistas Nyčė, radikali feministė Valerie Solanas, posmodernizmo filosofas J. Baudrillard’as, tapytoja Frida Kahlo, menininkė ir provokatorė Yoko Ono ir kt. Dabar jie tarsi pažįstamų galerija, nes kiekvienas jų pakabino po savo paveikslėlį tam tikruose mano gyvenimo laikotarpiuose“.

Skaityti daugiau…


Kultūrinių ir tembrinių terpių ekvilibristika su AVaspo

2013 03 21 kultūros ir muzikos naujienų svetainė „ore.lt

„Šiuolaikinę popkultūrą suvokiu per pasikeitusius laiko ir erdvės ypatumus, tiksliau, jų išnykimą. Technologijos ir globalizacijos procesai ištrynė bet kokius laiko ar vietos apribojimus. Tu gali fiziškai, finansiškai neturėti jokios galimybės apsilankyti bienalėse, parodose, koncertuose ar panašiai įvairiausiuose pasaulio kampeliuose, tačiau jaustis nė kiek neatsilikęs, sekdamas visas naujienas online. Tai, kaip ir visi reiškiniai, turi savo pranašumų ir trūkumų. Vienu metu gali „būti“ dešimtyje vietų“.

Skaityti daugiau…


Vaizdo, garso ir žodžio junginiai

2012 12 10 naujienų svetainė Vilniaus žinios 

Audiovizualinė poezija telpa į ganą paprasta formulę: vaizdas, garsas ir poezija. Dažniausiai vaizdas ir garsas turėtų būti įrašyti techninėje laikmenoje arba atliekami techniniu būdu. Tuo nukreipiama ir į tam tikrą stilistiką, nes tai nėra dainuojamoji poezija, atliekama akustiškai. Tai nėra akustinių instrumentų būdu arba paveikslais kuriama aplinka. Tai veikiau yra kompiuterių, kamerų, fotoaparatų, elektronikos garsų pagalba apjungiama poezija ir šių menų sintezė.

Skaityti daugiau…


Ar mūsų teatrui įdomi lietuvių dramaturgija?

2012 08 05 LRT radijo laida Literatūros akiračiai 

„Pirmiausia turime sukurti dramaturgams palankią infrastruktūrą. Nežinau, kaip yra dabar, bet prieš 10 metų Suomijoje dramaturgas teatre dirbo kaip etatinis darbuotojas. Turiu minty ne literatūrinės dalies vedėją, bet žmogų, kuris rašo pjeses. Aišku, tada atsiranda kita problema, kad rašantysis neturi problemų, dingsta įkvėpimas rašyti. Žinoma, taip pat mums reikia studijų“.

Klausyti interviu…


Žongliravimo poezija teorija ir praktika

2011 05 26 kultūros ir muzikos naujienų svetainė „ore.lt

„Kiekvienas mūsų susitikimas turėjo temą, pagal tą temą mes sukurdavom po vieną ar kelis eilėraščius. Kartais rašėmė siurealistiniu, automatiniu rašymo principu kai kažkas iš mūsų parašo vieną eilutę, užlenkia popieriaus lapą ir jį duoda kitam rašyti savo eilutę. Taigi, tokiu atveju, nežinai, kas parašyta anksčiau, o tik viską atvertęs turi tokį keistą darinį. O dirigavimas yra konceptualus sprendimas, apvienijantis visus skirtingus kūrybos etapus, skirtingas temas ir skirtingas performatyvumo bei teksto variacijas“.

Skaityti daugiau…


Gabrielė Labanauskaitė. Menas be klouno nosies

2009 05 12 kultūros naujienų svetainė Kulturpolis

„Iš tiesų, ypač vyresniosios kartos akademikų ir rašytojų skeptiškas požiūris į audiovizualinę poeziją tiesiog pribloškia. Vis dar tebevyrauja nuomonė, kad geram poetui tokių „žaidimų“ nereikia. Tai gal ir Ezra Pound‘as hologramas išvedžiojo dėl to, kad nemokėjo rašyti? Nors yra gausių įspūdingų eksperimentinės, konkrečiosios, garso, performansinės ir audiovizualinės poezijos pavyzdžių, tenka pripažinti, kad Lietuvoje mes dar tik vejamės šio meno istoriją. Maža to, turime didesnį iššūkį – peršokti bent jau dvidešimties metų prarają, kuri atsirado ne dėl idėjų ar noro eksperimentuoti stokos, o elementarios techninės artilerijos trūkumo.“

Skaityti daugiau…