Spektaklio „Superherojai“ premjera: atviras žvilgsnis į paauglių pasaulį

2020 01 09 naujienų svetainė „15min.lt“

„Nagrinėdamos interviu medžiagą, menininkės išskyrė pagrindines – meilės, draugystės, autoritetų, buvimo savimi, gyvenimo krizių ir jų įveikimų – temas, ir kviečia paauglius apie jas pasikalbėti jiems suprantama kalba. Spektaklis neketina teisti, moralizuoti ar mokyti, kas yra teisinga ar neteisinga. 

Užuot mokiusios, kūrėjos nori atverti langą, pro kurį jaunieji žiūrovai galės pažvelgti į save iš šalies ir tokiu būdu lengviau suprasti save bei kitus: „Norėčiau sakyti: būk kuo esi, būk geresnis, tikėk savimi ir pasauliu. Bet vien šūkiais gyvas nebūsi. Perfekcionistams netiks pasakymas būti geresniu nei esi, nes jie ir taip baisiai stengiasi. Pataisos kolonijoje sėdinčiam paaugliui galbūt irgi šie žodžiai yra tik žodžiai, nes ne už juos jis sėdi, bet už savo poelgius“, – įsitikinusi G.Labanauskaitė“.

Skaityti daugiau…


Į Šeiko pramogų parką Klaipėdoje žiūrovai bus įleisti tik viena sąlyga – jei nusimes batus

2019 10 18 naujienų tarnyba lrt.lt 

„Šiam spektakliui ypač tinka daugiafunkcė Klaipėdos dramos teatro scena: jos elementai pasikelia, nusileidžia, šokėjai – zuikučiai visą laiką bus žalioje pievoje tarp žiūrovų, kurie irgi taps spektaklio dalimi ir atsidurs iškreiptų veidrodžių karalystėje.

Šokėjams tenka ne tik šokti, bet ir mokytis tekstus. Tai – nauja patirtis. „Pastebėjome, kad tekstas ir judesys ne taip lengvai suderinami dalykai. Tačiau viskas yra įmanoma, išmoksim“, – tikina šokėjas Darius Berulis“.

Žiūrėti reportažą…


Roma Bončkutė. Dramatika: raudona ir juoda

2019 03 07 mėnesinis kultūros žurnalas „Naujasis Židinys-Aidai“

„Autorė, reflektuodama daugelį užsienio ir lietuvių autorių bei savuosius tekstus, monografijoje siekia apibrėžti šiuolaikinės dramos naratyvo konstravimo principus. Monografijoje teorinės prieigos praktiškai pademonstruojamos analizuojant 1990–2017 m. parašytas dramas. Autorė pastebi, kad jai naratyvo tendencijos išryškėjo perskaičius ir išanalizavus „beveik tris šimtus visų laikotarpių dramos kūrinių“ (p. 11). Ypač vertinga, kad sekdama užsienio dramų dinamiką (šiuolaikinės dramos almanachus, festivalių pastatymus, teatrines akcijas), remdamasi teatrologų ir su teatru susijusių kitų šalių specialistų rekomendacijomis, ji savo skaitytojui atrinko gerai įvertintus tekstus, su kuriais lygino lietuvių dramaturgų darbus. 

<…>

Gabrielės Labanauskaitės knyga, kaip ir jos raudoni viršeliai, yra pulsuojančios minties, pilna gyvybės ir džiazo, o keletas juodų skyrių priešlapių rezonuoja su knygoje likusiais nevienodumais, kurie, augant tyrėjos patirčiai, išsilygins ir dar džiugins ne vieną skaitytoją“.

Skaityti daugiau…


 

„Žadinanti ir jaudinanti“: komiksų opera „Alfa“ įkvepia užduoti nepatogius klausimus

2019 02 05 naujienų svetainė „15min.lt“, Rasa Murauskaitė

„Manau, kad nuostabi Alberto muzika ir vokalistai išsaugo operos atlikimo tradicijas, nors jos ir turi kitokį skambesį, priėjimą, intymią, kamerinės operos perspektyvą. „Alfai“ tai labai tinka, nes čia veikia tik keli veikėjai, narstantys vieną siužetinę liniją. Operos tekstas – neeiliuotas, įkvėptas ne tik Lorcos gyvenimo istorijos, tai yra, dokumentinių faktų, bet ir kūrybos – garsiausio ispanų autoriaus poezijos. Būtent jos šiuolaikišką interpretaciją girdime visoje operoje, tai vienur, tai kitur išnyrančią parafrazėmis. Atsisakome patoso, pakylėto rimtumo, dekoratyvaus ir deklaratyvaus istorijos pasakojimo“.

Skaityti daugiau…


„Žalgirių“ premjera: smagus vakaras rimtomis temomis

2017 03 15 naujienų svetainė „bernardinai.lt“

„Rampų šviesą norėjosi nukreipti į moteris – daugumos teatro pjesių pagrindiniai aktoriai yra vyrai, o moterys tampa išimtimi. Man norėjosi sukurti tokią komediją, kurioje moterys yra stiprios, jos yra pagrindinės veikėjos, jos yra centras. Ir nesvarbu, kokios jos yra orientacijos, amžiaus, specialybės, „Žalgirėse“ rodomos jų gyvenimo istorijos, kurios gali inspiruoti ir bet kurią kitą moterį. Antra, norėjosi atskleisti tų moterų skirtingumą, kitoniškumą – juk ne visos nori būti pirmos praleidžiamos pro duris ar išlaikomos vyrų, nors dauguma ir buvo augintos taip, kad vienintelė moters funkcija visuomenėje – būti dailia lėle, sulaukti princo ant balto žirgo ir po to užauginti keletą princiukų. O ką, jeigu tu pati atjoji ant to balto žirgo ir nenori vaikų?“

Skaityti daugiau…


Melancholija: juoda tulžis arba įtakingas žodis

2013 11 12 kultūros naujienų svetainė Kamanė“, Edvinas Grin

„Melancholija tyrinėjama kaip pasąmoninė būsena, apninkanti netikėčiausiuose gyvenimo momentuose. Kaip pasikartojanti dulksna, užklojanti mintis. Ribotų galimybių šalyje su tuo pačiu instrumentarijumi – kūnu ir balsu – neišrasi dviračio iš naujo. Reiktų visai kitokių priemonių ir netikėto kelio patiems kūrėjams. Tačiau šįsyk mums buvo svarbiausia atrasti savo pačių bendradarbiavimo paribius ir netikėtus taškus. Ką mes, kaip atskirai kuriantys žmonės, galime pasiūlyti vieni kitiems?“

Skaityti daugiau…


Ar homoseksualumo temoms reikalinga rampų šviesa?

2011 02 18 dvisavaitinis kultūros laikraštis „Šiaurės Atėnai“

„Manau, kad Lietuvoje toleranciją homoseksualumą nagrinėjančio spektaklio atžvilgiu lemia tai, kaip akivaizdžiai vaizduojami homoseksualūs santykiai. Jei, kaip Jeano-Luco Lagarce’o pjesėje „Tolima šalis“, nagrinėjamos universalios žmonių santykių, atsisveikinimo ir daug kitų bendražmogiškų temų, auditorija reaguoja gana gerai. Pavyzdžiui, per „Publikos“ spektaklio pirmą veiksmą, kuriame pasitelkiama ne tik poetiška F. Garcíos Lorcos, bet ir ekspresyvi scenos kalba homoseksualiai meilei išreikšti, publika buvo gana sutrikusi, nes nežinojo, kaip į tai reaguoti. Kai kituose veiksmuose buvo daugiau kalbama apie patį teatrą ir meną apskritai, atmosfera salėje pagerėjo. Lietuvos publika yra linkusi atsiriboti: „Taip, mes „toleruojame“ homoseksualumą, tačiau prašome per daug akivaizdžiai jo nevaizduoti, nes galime pradėti jaustis nepatogiai.“

Skaityti daugiau…


Menų spaustuvė „kala“ dramaturgus

2005 12 16 kultūros savaitraštis „7 meno dienos“

„Jauna dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė savo pjesę Skaudžiausia – 2 vadina dešimties veikėjų trylikos dalių tragikomedija neprietaringiesiems. Veiksmas vyksta nedideliame miestelyje, perpučiamame homofobiškų skersvėjų. Herojų kasdieninio gyvenimo džiaugsmai ir praradimai tokie pat, kaip ir visų mirtingųjų. Tačiau šie mirtingieji – homoseksualai: savo tapatybės neatrandanti Agnė, tebesergantis jį palikusiu vaikinu Benas, prekiaujantis knygomis ir patarimais Šnitkė bei Žetem, tėvų vadinamas Tomu ir savo romanų negalintis suskaičiuoti ant abiejų rankų pirštų. Visus juos sieja meilės paieškos. Tačiau akivaizdu, kad jie patys sėja ne gyvybę, bet mirtį. Identiteto paieškos, pasirodo, ne tokios jau paprastos, ypač kai net ir “suradus” save tenka gyventi toje pačioje jau seniai sugalvotoje visuomenėje su savo fobijomis ir prietarais.

Skaityti daugiau…


Prigesinta „Apelsinų“ simfonija

2008 07 25 kultūros savaitraštis „Literatūra ir menas“, Mindaugas Peleckis

„Tai rankų darbo produktas: popierinis dėklas apklijuotas celofanu, išpieštas apelsinais ir išsiuvinėtas mėlynais siūlais. Viduje – ant atskirų apelsino spalvos lapų ranka išrašyti ir subtiliais piešiniais papuošti dainų tekstai. Tekstai iškalbingi: „Apelsinai kieme apgriuvusiam nežinion eina, karštis slepiasi kažkur po grindiniu, vėjas kažkur plaukuose kol kas, bet kokiam gėriui pajusti – 3 valandos“. „Pro vartų plyšį skubėjęs pralįsti driežiukas, vijoklių karpomų lapų skilimas, atsiveria it kevalai žydintys debesys, obuolinės skiltelės baltojoj sangrijoj – to ąsočio vėsa…“ „Keista – rytais nesi mažiau paliktas nei vakarais“. „Dangiškoji mana –­ kąsniais krenta liūdesys.“ Muzika – skoninga, lengvai klausoma. 17 dainų, kurios tinka melancholiškai, šviesiai nuotaikai, tačiau tai – ne poilsio muzika, nes poezija suteikia jai gelmės.“

Skaityti daugiau…