Melancholijos bokštai

MELANCHOLIJOS BOKŠTAI, 2016

 

Šiam šokio spektakliui sukurti choreografė Aira Naginevičiūtė ir scenografas Arūnas Adomaitis jau ne pirmą kartą bendradarbiavo su dramaturge Gabriele Labanauskaite bei kompozitoriumi Vladu Dieniniu. Kūrėjų ketvertas sugebėjo suvienyti šokį, muziką, poeziją, judesį, tekstą į nepaprastą vientisą pasirodymą.
 


 
MELANCHOLIJOS BOKŠTŲ kūrybinė komanda leidosi į eksperimentus su poetine kalba, metaforomis, judesio ir muzikos naujadarų kūryba bei šokio spektaklio konstrukciją iš atskirų elementų. Tarpdisciplinis projektas tyrinėja būsenas, kuriose išgyvenami paribiai – vienatvės ir naujų erdvėlaikių suvokimas. Šiose būsenose medituojamas rūkas, mirštama ir atgimstama kitokiu pavidalu, pasineriama į apmąstymus apie save patį, pasaulį ir egzistencinę tuštumą. Taip pat tai ir šiuolaikinio šokio spektaklis, kuriame kiekvienas stato savo interpretacijos bokštus.
 
Tačiau spektaklyje melancholija nėra dramatiška. Jame derinamas šviesus liūdesys, nerimas su ironijos ir švelnumo prošvaistėmis, laki ir tikra žmogaus emocija paverčiama estetine realybe.
 
Fotografija: tiketa.lt
 

„Yra tyrinėjamos įvairios melancholijos būsenos, norisi paneigti nuostatą, kad melancholija yra kažkas labai tamsaus ar depresyvaus. Pradėjome ją analizuoti, reikia stengtis tas būsenas atpažintii rūke, ašaroje, santykiuose, buvime kartu, dulksnoje“, – sako šokio teatro „Airos“ įkūrėja A. Naginevičiūtė.
 
Spektaklio pavadinimą inspiravo Gabrielės Labanauskaitės eilėraštis. Būtent juo remdamasi choreografė leidosi į vaizdinius ir ieškojimus. Šokio spektaklio metu nuskamba ne tik šis, bet ir kiti G. Labanauskaitės tekstai bei Paul Celan eilėraštis „Mirties fuga“, kalbantis apie juodą pieną. Juodosios tulžies ekstraktas gali būti geriamas kaip nakties ir žvaigždžių melancholija. Tokia ir yra ta stulbinančiai keista ir paprasta filosofų pastebėta šviesos ir tamsos diatonika, kuomet Daiktas esantis šviesoje yra šviesa; o Daiktas tamsoje tamsa.
 
MELANCHOLIJOS BOKŠTAI
 

KŪRYBINĖ GRUPĖ

Choreografė: Aira Naginevičiūtė 
Dramaturgė: Gabrielė Labanauskaitė 
Kompozitorius: Vladas Dieninis 
Scenografas: Arūnas Adomaitis 
Šviesų dailininkas: Vladimiras Šerstabojevas
Atlikėjos: Goda Laurinavičiūtė, Greta Grinevičiūtė, Gabrielė Labanauskaitė
Projekto iniciatoriai: Kauno menininkų namai, šokio teatras „AIROS“, audiovizualinės poezijos grupė „AVaspo”.
 


🎥Daugiau apie šokio spektaklį papasakojo G. Labanauskaitė ir A. Naginevičiūtėinterviu „Scenos gidui“

Gondii sindromas

GONDII SINDROMAS, 2014

 

Tikrasis Gondii sindromas – tai toksoplazmozės virusas, sukeliantis centrinės nervų sistemos uždegimą, lemiantis sąmonės ar orientacijos sutrikimus bei elgesio pokyčius. Režisierės Saulės Norkutės ir grupės AVaspo muzikinio spektaklio GONDII SINDROMAS – tai diagnostinis algoritmas, atsikartojantis kiekviename iš mūsų, turintis konkrečias priežastis ir nenuspėjamas pasekmes. Ne visada pastebime, kai juo susergame ir net, žinodami savo ligą, ne visada norime pasveikti. Taip kaip ir ne visada kovojame su mus supančiais ir įkalinančiais stereotipais ar iš viršaus primestomis hierarchinėmis taisyklėmis, kaip turėtume suvokti pasaulį. Jeigu suteikiama terpę ir aplinkybės šiai bacilai plisti, greitai užsikrečiama abejingumu ir apatija, nepaisant lyties, seksualinės orientacijos, odos spalvos ar išsilavinimo.
 


 

GONDII SINDROMAS – atviras ir subtilus, pašėlęs ir apvaldytas poetinis pasakojimas apie šiuolaikinį žmogų. Jo centre – moteris, gyvenanti savo atsiminimų, įvykių, citatų ir patirčių archyve. Ji gyvena iš pirmo žvilgsnio puikiai sustyguotą ir sutvarkytą gyvenimą. Tačiau jame trūksta esminių dalykų – aistros, polėkio ir… ryžto mylėti.
 

Audiovizualinės poezijos kolektyvas AVaspo drauge su režisiere S. Norkute ir nauja kūrybine komanda iškelia modernią lytiškumo dilemą, kuri tarsi laiko mašina, leidžianti per stereotipus nusikelti į praeitį ir pamatyti jų neveiksnumą dabartyje. Novatorišku šiuolaikinės elektroninės muzikos, poezijos ir vizualinės medžiagos užpildytu performansu kūrėjai kviečia apsvarstyti žmogaus daugiasluoksniškumą bei kaip nuo mažens diegiamos tiesos apie laimę, meilę ir mūsų nekintantį identitetą atitinka kur kas labiau kompleksišką realybę. Kas nutinka kai tiesos pradeda nebegalioti ir jausmai bei kūno pojūčiai atitrūksta nuo pripažintų ir privalomų dogmų?
 


 

Nebeaišku, kas ir kada padalino pasaulį į vyrų ir moterį, juodą ir baltą, stiprų ir silpną, todėl peasirodymo metu kūrybinė grupė tyrinėja susikirtimus tarp vidinių ir socialinių nuostatų ir klausia, kaip su(si)kuriamos rolės? Ar mes, kaip kūnai ir žmonės, esame tik sąmonę turintys kovos laukai? Kiek iš tikrųjų nuo mūsų pačių priklauso, kokiame pasaulyje gyvename ir galėtume gyventi?
 

KŪRYBINĖ KOMANDA

 
Režisierė: Saulė Norkutė
Dramaturgė: Gabrielė Labanauskaitė
Muzika: Vladas Dieninis (AVaspo), Gediminas Žygus (AVaspo), Miša Skalskis, Donatas Tubutis.
Scenografija: Virginija Jusevičienė
Šviesų Dailininkas: Simas Sirutavičius
Videomenininkas: Otto Kylmälä
Dizainas: Greta Stančiauskaitė
Atlikėjos: Gabrielė Labanauskaitė (AVaspo), Beatričė Bukantytė, Goda Alsytė, Augustė Tomkutė