GONDII SINDROMAS, 2014

Tikrasis Gondii sindromas – tai toksoplazmozės virusas, sukeliantis centrinės nervų sistemos uždegimą, lemiantis sąmonės ar orientacijos sutrikimus bei elgesio pokyčius. Režisierės Saulės Norkutės ir grupės AVaspo muzikinio spektaklio GONDII SINDROMAS – tai diagnostinis algoritmas, atsikartojantis kiekviename iš mūsų, turintis konkrečias priežastis ir nenuspėjamas pasekmes. Ne visada pastebime, kai juo susergame ir net, žinodami savo ligą, ne visada norime pasveikti. Taip kaip ir ne visada kovojame su mus supančiais ir įkalinančiais stereotipais ar iš viršaus primestomis hierarchinėmis taisyklėmis, kaip turėtume suvokti pasaulį. Jeigu suteikiama terpę ir aplinkybės šiai bacilai plisti, greitai užsikrečiama abejingumu ir apatija, nepaisant lyties, seksualinės orientacijos, odos spalvos ar išsilavinimo.

GONDII SINDROMAS – atviras ir subtilus, pašėlęs ir apvaldytas poetinis pasakojimas apie šiuolaikinį žmogų. Jo centre – moteris, gyvenanti savo atsiminimų, įvykių, citatų ir patirčių archyve. Ji gyvena iš pirmo žvilgsnio puikiai sustyguotą ir sutvarkytą gyvenimą. Tačiau jame trūksta esminių dalykų – aistros, polėkio ir… ryžto mylėti.

Audiovizualinės poezijos kolektyvas AVaspo drauge su režisiere S. Norkute ir nauja kūrybine komanda iškelia modernią lytiškumo dilemą, kuri tarsi laiko mašina, leidžianti per stereotipus nusikelti į praeitį ir pamatyti jų neveiksnumą dabartyje. Novatorišku šiuolaikinės elektroninės muzikos, poezijos ir vizualinės medžiagos užpildytu performansu kūrėjai kviečia apsvarstyti žmogaus daugiasluoksniškumą bei kaip nuo mažens diegiamos tiesos apie laimę, meilę ir mūsų nekintantį identitetą atitinka kur kas labiau kompleksišką realybę. Kas nutinka kai tiesos pradeda nebegalioti ir jausmai bei kūno pojūčiai atitrūksta nuo pripažintų ir privalomų dogmų?

Nebeaišku, kas ir kada padalino pasaulį į vyrų ir moterį, juodą ir baltą, stiprų ir silpną, todėl peasirodymo metu kūrybinė grupė tyrinėja susikirtimus tarp vidinių ir socialinių nuostatų ir klausia, kaip su(si)kuriamos rolės? Ar mes, kaip kūnai ir žmonės, esame tik sąmonę turintys kovos laukai? Kiek iš tikrųjų nuo mūsų pačių priklauso, kokiame pasaulyje gyvename ir galėtume gyventi?

KŪRYBINĖ KOMANDA

Režisierė: Saulė Norkutė
Dramaturgė: Gabrielė Labanauskaitė
Muzika: Vladas Dieninis (AVaspo), Gediminas Žygus (AVaspo), Miša Skalskis, Donatas Tubutis.
Scenografija: Virginija Jusevičienė
Šviesų Dailininkas: Simas Sirutavičius
Videomenininkas: Otto Kylmälä
Dizainas: Greta Stančiauskaitė
Atlikėjos: Gabrielė Labanauskaitė (AVaspo), Beatričė Bukantytė, Goda Alsytė, Augustė Tomkutė

AVASPO

AVaspo – audiovizualinės poezijos grupė, gyvavusi 2009–2016, nemažai prisidėjo prie eksperimentinės muzikos koncepcijos raidos Lietuvos kultūros scenoje. Šis eksperimentinis kolektyvas sugebėjo poetės ir dramaturgės Gabrielės Labanauskaitės vizijas išversti į garsų ir vaizdų srautą, kurį vėliau sulydydavo audiovizualinės poezijos katile su intriguojančiu jaunosios kartos kompozitorių, multi-instrumentalistų ir videomenininkų talentais.

AVASPO grupė

Moderniąją poeziją puoselėję ir populiarinę AVaspo visuomet transformavosi, keitėsi ir eksperimentavo. G. Labanauskaitės lyrika, kurioje netrūksta mistikos, psichodelikos, filosofijos ir kartais grotesko, buvo grupės turinio ašis, aplink kurią rasdavosi garsai bei improvizacijos.

Kaip majų kalendoriuje prabėgę metai susiveda į nulį

Reiškiantį nieko daugiau, tik tuščią kevalą

Taip ir mūsų buvimas

Yra toks pat beprasmiškumas

Arba toks pats išsipildymas –

Čia jau kaip pažiūrėsi

Bet juk ir nuo to niekas nesikeičia

–„Majų kalendorius“

Iš pradžių AVaspo kuriama muzika nesužavėjo kritikų. Muzikos apžvalgininkė Goda Raibytė pripažino, kad tokiai muzikai būtina subręsti: „AVaspo muziką reikia prisijaukinti kaip laukinį žvėrį – pamažu, su meile ir atidumu kiekvienai detalei, nes čia viskas svarbu, čia – pilna netikėtumų, čia nėra plano, tik – nevaldomas estetinis potyris…“

AVaspo nariai noriai koncertuodavo netipiškose erdvėse, virsdavusiose galvosūkiu ir kūrybiniu iššūkiu. Ant performanso ir koncerto ribos balansavusiuose grupės pasirodymuose buvo nagrinėjamos asmeninio (ir viešojo) nesusikalbėjimo, karo ir taikos, vizualiosios kultūros ir populiariosios žiniasklaidos priemonių įsigalėjimo, meilės ir tolerancijos įvairioms jos formoms temos. Šio audiovizualinio kolektyvo ir pačios Gabrielės Labanauskaitės indėlis į lietuviškos kultūros sceną buvo ne tik moderniosios poezijos formų populiarinimas, siekis suburti skirtingų disciplinų menininkus bei bendradarbiavimas su kitų šalių kūrėjais, bet ir pradėtas organizuoti tarpdisciplininio meno festivalis „TARP“.

ALBUMAI

💿2013 Trečiosios kompaktinės plokštelės „Kraujuojantis okeanas“ išleidimas ir pristatymas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose

💿2010 Antrosios kompaktinės plokštelės „Niagara“ išleidimas ir pristatymas šiuolaikinio meno festivalyje „Virus“, Šiauliai, Islandijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Čekijoje.

💿2009 Pirmosios plokštelės „Nėra okeano“ išleidimas ir pristatymas Vilniuje ir Sankt Peterburgo tarptautiniame eksperimentinės muzikos festivalyje „SKIF“

APDOVANOJIMAI

🏆2013 Audiovizualinės poezijos grupė „AVaspo“ išrinkta geriausia 2012-ųjų eksperimentinės muzikos grupe alternatyviosios muzikos apdovanojimuose „T.E.T.E“.

PROJEKTAI

2016 Šokio spektaklio MELANCHOLIJOS BOKŠTAI premjera su šokio teatru „Airos“ (rež. Aira Naginevičiūtė), „Menų spaustuvė“ Vilnius, Nacionalinis Kauno dramos teatras.

Photograph by Martynas Aleksa

2014 Poezijos ir muzikos performanso GONDII SINDROMAS (rež. Saulė Norkutė) premjera Kirtimų kultūros centre, Vilnius.

2013 Tarptautinio tarpdisciplininio grupės „AVaspo“ muzikos ir šokio spektaklio „Atnaujinti ritualai“ premjera, festivalis „Kultūros naktis“, kultūros baras „Kablys“, Vilnius.

2011 Performansas/koncertas/meninė instaliacija „De Solitude“ su eksperimentinio kino režisieriumi Nicolas Perge ir videomenininku Raphael Dupont, kultūros festivalis „Tebūnie naktis“, Vilnius.

—
🎧 Klausykitės grupės muzikos ➡ internetu!