Nuo 2013 metų Gabrielė Labanauskaitė dalyvauja programoje „Kūrybinės partnerystės“ ir ją atstovaujančios asociacijos „Kūrybinės jungtys“ veikloje bei aktyviai taiko žaidybiškumo, mokymosi proceso per kūrybiškumo pažinimą ir atvėrimą metodiką savo mokymuose.
„Kūrybinės partnerystės“ – tai unikali pokyčius mokykloje inicijuojanti kūrybiško mokymo programa, kuri 2011–2015 m. buvo įgyvendinama visoje Lietuvoje. Jos metu bendram tikslui susivienija moksleiviai, mokytojai ir kūrėjai – menininkai, kultūros ir kūrybinio sektoriaus veikėjai bei mokslininkai. 2014–2015 metais „Kūrybinių partnerysčių“ programa buvo pritaikyta ir įgyvendinta net šešiuose vaikų socializacijos centruose.
Šios programos tikslas – praplėsti ir praturtinti įprastą mokymosi procesą, ugdyti mokinių ir mokytojų kūrybiškumą bei įrodyti moksleiviams, kad mokytis gali būti įdomu, prasminga. Programos atstovams svarbu atskleisti mokytojams, jog pamokos gali vykti ne tik klasėje, bet ir kitose erdvėse bei įvairiomis nestandartinėmis formomis, mokantis skirtingų mokslo sričių vienu metu. Dalyviai taip pat siekia mokykloje kurti nuolatinės refleksijos kultūrą, erdvę savęs ir vienas kito pažinimui, skatinti naujus mokymosi metodus, kurie galėtų padėti ugdyti XXI a. darbo rinkai reikalingus gebėjimus.
Projekto metu keliami klausimai apie mokymosi procesą, tyrinėjama, kokiomis sąlygomis vaikai geriausiai mokosi, kas juos motyvuoja, kaip ir kada vaikai tampa atsakingi už savo mokymąsi, ieškoma kūrybiškų būdų įvairiems mokyklos iššūkiams įveikti.
Tarpdisciplininius menus ir poeziją apjungęs tarptautinis audiovizualinės ir eksperimentinės poezijos festivalis TARP organizuotas 2006–2015 metais netradicinėse erdvėse skirtinguose Lietuvos miestuose. Iki festivalio pradžios ir nustojus jam gyvuoti – Lietuvos kultūros arenoje neatsirado lygiaverčio skirtingas meno formas apjungiančio kasmetinio renginio.
Audiovizualinės poezijos formai (poezija + vaizdas + garsas)it Švč. meno Trejybei ištikimas festivalis iš pradžių tebuvo Gabrielės Labanauskaitės idėja. Laikui bėgant, jis augo ir tobulėjo su įvairių Lietuvos kūrėjų pagalba: Vlado Dieninio, Žygimanto Kudirkos, Dariaus Jurevičiaus, Aistės Jūrės, Gerdos Jo, Jurgos Tumasonytės, Edvino Grin, Mildos Januševičiūtės, Tado Karpavičiaus, Dovilės Butnoriūtės, Rūtos Mur, Austėjos Tavoraitės, Vaido Vai, Vaidoto Ambrozaičio, Beno Šarkos, Eglės Sirvydytės, Sandros Amankos, Agnės Jokšės ir kitų.
Savanorystės ir geros valios principais paremtas festivalis TARP orientavosi į originalesnių poezijos formų ir jos išraiškos būdų paiešką bei inovatyvių poezijos, muzikos, performanso ir vizualiųjų menų atstovų iš užsienio pritraukimą bei jų reprezentaciją Lietuvoje.
FESTIVALIO TIKSLAI:
skleisti ir kurti audiovizualinės poezijos tradiciją Lietuvoje;
suteikti kultūrinės bendruomenės nariams žinių apie audiovizualinę poeziją ir plėsti jų informacinį lauką;
didinti susidomėjimą poezija, pateikiant ją netradicinėmis menų sintezės formomis;
skatinti skirtingų sričių menininkų bendradarbiavimą.
pristatyti vietinius ir užsienio audiovizualinės poezijos atlikėjus Lietuvoje.
FESTIVALIO PROGRAMOS ELEMENTAI:
vizualiųjų eilėraščių pristatymas visuomenei ir parodos (fotografijos, grafikos, tapybos it kt.);
eilėraščių ekranizacijų konkursai, atsiųstų darbų peržiūros;
gyvai atliekami garso + vaizdo + poezijos pasirodymai (performansai, koncertai, akcijos, poezijos ir muzikos improvizacijos, poezijos slemai, poezijos jam’ai);
edukacinė dalis (paskaitos, seminarai, kūrybinės dirbtuvės).
Šiam šokio spektakliui sukurti choreografė Aira Naginevičiūtė ir scenografas Arūnas Adomaitis jau ne pirmą kartą bendradarbiavo su dramaturge Gabriele Labanauskaite bei kompozitoriumi Vladu Dieniniu. Kūrėjų ketvertas sugebėjo suvienyti šokį, muziką, poeziją, judesį, tekstą į nepaprastą vientisą pasirodymą.
MELANCHOLIJOS BOKŠTŲ kūrybinė komanda leidosi į eksperimentus su poetine kalba, metaforomis, judesio ir muzikos naujadarų kūryba bei šokio spektaklio konstrukciją iš atskirų elementų. Tarpdisciplinis projektas tyrinėja būsenas, kuriose išgyvenami paribiai – vienatvės ir naujų erdvėlaikių suvokimas. Šiose būsenose medituojamas rūkas, mirštama ir atgimstama kitokiu pavidalu, pasineriama į apmąstymus apie save patį, pasaulį ir egzistencinę tuštumą. Taip pat tai ir šiuolaikinio šokio spektaklis, kuriame kiekvienas stato savo interpretacijos bokštus.
Tačiau spektaklyje melancholija nėra dramatiška. Jame derinamas šviesus liūdesys, nerimas su ironijos ir švelnumo prošvaistėmis, laki ir tikra žmogaus emocija paverčiama estetine realybe.
Fotografija: tiketa.lt
„Yra tyrinėjamos įvairios melancholijos būsenos, norisi paneigti nuostatą, kad melancholija yra kažkas labai tamsaus ar depresyvaus. Pradėjome ją analizuoti, reikia stengtis tas būsenas atpažintii rūke, ašaroje, santykiuose, buvime kartu, dulksnoje“, – sako šokio teatro „Airos“ įkūrėja A. Naginevičiūtė.
Spektaklio pavadinimą inspiravo Gabrielės Labanauskaitės eilėraštis. Būtent juo remdamasi choreografė leidosi į vaizdinius ir ieškojimus. Šokio spektaklio metu nuskamba ne tik šis, bet ir kiti G. Labanauskaitės tekstai bei Paul Celan eilėraštis „Mirties fuga“, kalbantis apie juodą pieną. Juodosios tulžies ekstraktas gali būti geriamas kaip nakties ir žvaigždžių melancholija. Tokia ir yra ta stulbinančiai keista ir paprasta filosofų pastebėta šviesos ir tamsos diatonika, kuomet Daiktas esantis šviesoje yra šviesa; o Daiktas tamsoje– tamsa.
KŪRYBINĖ GRUPĖ
Choreografė: Aira Naginevičiūtė Dramaturgė: Gabrielė Labanauskaitė Kompozitorius: Vladas Dieninis Scenografas: Arūnas Adomaitis Šviesų dailininkas: Vladimiras Šerstabojevas Atlikėjos: Goda Laurinavičiūtė, Greta Grinevičiūtė, Gabrielė Labanauskaitė Projekto iniciatoriai: Kauno menininkų namai, šokio teatras „AIROS“, audiovizualinės poezijos grupė „AVaspo”.
—
🎥Daugiau apie šokio spektaklį papasakojo G. Labanauskaitė ir A. Naginevičiūtė ➡ interviu „Scenos gidui“
Tikrasis Gondii sindromas – tai toksoplazmozės virusas, sukeliantis centrinės nervų sistemos uždegimą, lemiantis sąmonės ar orientacijos sutrikimus bei elgesio pokyčius. Režisierės Saulės Norkutės ir grupės AVaspo muzikinio spektaklio GONDII SINDROMAS – tai diagnostinis algoritmas, atsikartojantis kiekviename iš mūsų, turintis konkrečias priežastis ir nenuspėjamas pasekmes. Ne visada pastebime, kai juo susergame ir net, žinodami savo ligą, ne visada norime pasveikti. Taip kaip ir ne visada kovojame su mus supančiais ir įkalinančiais stereotipais ar iš viršaus primestomis hierarchinėmis taisyklėmis, kaip turėtume suvokti pasaulį. Jeigu suteikiama terpę ir aplinkybės šiai bacilai plisti, greitai užsikrečiama abejingumu ir apatija, nepaisant lyties, seksualinės orientacijos, odos spalvos ar išsilavinimo.
GONDII SINDROMAS – atviras ir subtilus, pašėlęs ir apvaldytas poetinis pasakojimas apie šiuolaikinį žmogų. Jo centre – moteris, gyvenanti savo atsiminimų, įvykių, citatų ir patirčių archyve. Ji gyvena iš pirmo žvilgsnio puikiai sustyguotą ir sutvarkytą gyvenimą. Tačiau jame trūksta esminių dalykų – aistros, polėkio ir… ryžto mylėti.
Audiovizualinės poezijos kolektyvas AVaspo drauge su režisiere S. Norkute ir nauja kūrybine komanda iškelia modernią lytiškumo dilemą, kuri tarsi laiko mašina, leidžianti per stereotipus nusikelti į praeitį ir pamatyti jų neveiksnumą dabartyje. Novatorišku šiuolaikinės elektroninės muzikos, poezijos ir vizualinės medžiagos užpildytu performansu kūrėjai kviečia apsvarstyti žmogaus daugiasluoksniškumą bei kaip nuo mažens diegiamos tiesos apie laimę, meilę ir mūsų nekintantį identitetą atitinka kur kas labiau kompleksišką realybę. Kas nutinka kai tiesos pradeda nebegalioti ir jausmai bei kūno pojūčiai atitrūksta nuo pripažintų ir privalomų dogmų?
Nebeaišku, kas ir kada padalino pasaulį į vyrų ir moterį, juodą ir baltą, stiprų ir silpną, todėl peasirodymo metu kūrybinė grupė tyrinėja susikirtimus tarp vidinių ir socialinių nuostatų ir klausia, kaip su(si)kuriamos rolės? Ar mes, kaip kūnai ir žmonės, esame tik sąmonę turintys kovos laukai? Kiek iš tikrųjų nuo mūsų pačių priklauso, kokiame pasaulyje gyvename ir galėtume gyventi?
KŪRYBINĖ KOMANDA
Režisierė: Saulė Norkutė Dramaturgė: Gabrielė Labanauskaitė Muzika: Vladas Dieninis (AVaspo), Gediminas Žygus (AVaspo), Miša Skalskis, Donatas Tubutis. Scenografija: Virginija Jusevičienė Šviesų Dailininkas: Simas Sirutavičius Videomenininkas: Otto Kylmälä Dizainas: Greta Stančiauskaitė Atlikėjos: Gabrielė Labanauskaitė (AVaspo), Beatričė Bukantytė, Goda Alsytė, Augustė Tomkutė
NUNU – tai Gabrielės GaL Labanauskaitės, Žygimanto Mesijaus Kudirkos ir Dariaus Zaizro Jurevičiaus vykdytas projektas, kurio metu poezija buvo diriguota, projektuojama ir atliekama gyvai keliais balsais. NUNU – tai kaip impulsas dialogui, kreipimasis, poza, kartu ir garsinis darinys, o grafiškai atrodo tarsi dirigento rankų mostai. Projektas apjungė trijų atliekamosios poezijos propaguotojų idėjas, kurias jie realizavo balsais, vaizdais ir mostais.
Nuotrauka: Laura Vansevičienė
Įgarsinti eilėraščiai buvo tarsi visų projekto narių minčių lydinys: kiekvieno susitikimo metu pagal nurodytą temą Gabrielė, Žygimantas ir Darius kūrė tekstus siurrealistinio ir automatinio rašymo principais, kai vienas parašo vieną eilutę, užlenkia ir perduoda pratęsti kitam.
Komanda nusprendė nubraukti ilgus akademinio dirigavimo metus ir išrasti savo būdą: jie sugalvojo keliolikos ženklų kodą, kurių kiekvienas turi savitą efektą, veikiantį eilėraščio pasakojimą. Pasirodymų metu nebuvo muzikos, vietoje jos – pasitelkti dokumentinio pobūdžio vaizdo įrašai, kuriuose vaizduojami realūs gatvėje sutikti personažai.
Sunku įsivaizduoti tokį pasirodymą? Peržiūrėkite poetų kolektyvoNUNUpasirodymą festivalyje Tartu mieste, Estijoje!
AVaspo – audiovizualinės poezijos grupė, gyvavusi 2009–2016, nemažai prisidėjo prie eksperimentinės muzikos koncepcijos raidos Lietuvos kultūros scenoje. Šis eksperimentinis kolektyvas sugebėjo poetės ir dramaturgės Gabrielės Labanauskaitės vizijas išversti į garsų ir vaizdų srautą, kurį vėliau sulydydavo audiovizualinės poezijos katile su intriguojančiu jaunosios kartos kompozitorių, multi-instrumentalistų ir videomenininkų talentais.
Moderniąją poeziją puoselėję ir populiarinę AVaspo visuomet transformavosi, keitėsi ir eksperimentavo. G. Labanauskaitės lyrika, kurioje netrūksta mistikos, psichodelikos, filosofijos ir kartais grotesko, buvo grupės turinio ašis, aplink kurią rasdavosi garsai bei improvizacijos.
Kaip majų kalendoriuje prabėgę metai susiveda į nulį
Reiškiantį nieko daugiau, tik tuščią kevalą
Taip ir mūsų buvimas
Yra toks pat beprasmiškumas
Arba toks pats išsipildymas –
Čia jau kaip pažiūrėsi
Bet juk ir nuo to niekas nesikeičia
–„Majų kalendorius“
Iš pradžių AVaspo kuriama muzika nesužavėjo kritikų. Muzikos apžvalgininkė Goda Raibytė pripažino, kad tokiai muzikai būtina subręsti: „AVaspo muziką reikia prisijaukinti kaip laukinį žvėrį – pamažu, su meile ir atidumu kiekvienai detalei, nes čia viskas svarbu, čia – pilna netikėtumų, čia nėra plano, tik – nevaldomas estetinis potyris…“
AVaspo nariai noriai koncertuodavo netipiškose erdvėse, virsdavusiose galvosūkiu ir kūrybiniu iššūkiu. Ant performanso ir koncerto ribos balansavusiuose grupės pasirodymuose buvo nagrinėjamos asmeninio (ir viešojo) nesusikalbėjimo, karo ir taikos, vizualiosios kultūros ir populiariosios žiniasklaidos priemonių įsigalėjimo, meilės ir tolerancijos įvairioms jos formoms temos. Šio audiovizualinio kolektyvo ir pačios Gabrielės Labanauskaitės indėlis į lietuviškos kultūros sceną buvo ne tik moderniosios poezijos formų populiarinimas, siekis suburti skirtingų disciplinų menininkus bei bendradarbiavimas su kitų šalių kūrėjais, bet ir pradėtas organizuoti tarpdisciplininio meno festivalis „TARP“.
ALBUMAI
💿2013 Trečiosios kompaktinės plokštelės „Kraujuojantis okeanas“ išleidimas ir pristatymas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose
💿2010 Antrosios kompaktinės plokštelės „Niagara“ išleidimas ir pristatymas šiuolaikinio meno festivalyje „Virus“, Šiauliai, Islandijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Čekijoje.
💿2009 Pirmosios plokštelės „Nėra okeano“ išleidimas ir pristatymas Vilniuje ir Sankt Peterburgo tarptautiniame eksperimentinės muzikos festivalyje „SKIF“
APDOVANOJIMAI
🏆2013Audiovizualinės poezijos grupė „AVaspo“ išrinkta geriausia 2012-ųjų eksperimentinės muzikos grupe alternatyviosios muzikos apdovanojimuose „T.E.T.E“.
PROJEKTAI
2016Šokio spektaklio MELANCHOLIJOS BOKŠTAI premjera su šokio teatru „Airos“ (rež. Aira Naginevičiūtė), „Menų spaustuvė“ Vilnius, Nacionalinis Kauno dramos teatras.
Photograph by Martynas Aleksa
2014Poezijos ir muzikos performanso GONDII SINDROMAS (rež. Saulė Norkutė) premjera Kirtimų kultūros centre, Vilnius.
2013Tarptautinio tarpdisciplininio grupės „AVaspo“ muzikos ir šokio spektaklio „Atnaujinti ritualai“ premjera, festivalis „Kultūros naktis“, kultūros baras „Kablys“, Vilnius.
2011Performansas/koncertas/meninė instaliacija „De Solitude“ su eksperimentinio kino režisieriumi Nicolas Perge ir videomenininku Raphael Dupont, kultūros festivalis „Tebūnie naktis“, Vilnius.
Fotografija: tiketa.lt
Nuotrauka: Laura Vansevičienė
Photograph by Martynas Aleksa