MELANCHOLIJOS BOKŠTAI, 2016

Šiam šokio spektakliui sukurti choreografė Aira Naginevičiūtė ir scenografas Arūnas Adomaitis jau ne pirmą kartą bendradarbiavo su dramaturge Gabriele Labanauskaite bei kompozitoriumi Vladu Dieniniu. Kūrėjų ketvertas sugebėjo suvienyti šokį, muziką, poeziją, judesį, tekstą į nepaprastą vientisą pasirodymą.

MELANCHOLIJOS BOKŠTŲ kūrybinė komanda leidosi į eksperimentus su poetine kalba, metaforomis, judesio ir muzikos naujadarų kūryba bei šokio spektaklio konstrukciją iš atskirų elementų. Tarpdisciplinis projektas tyrinėja būsenas, kuriose išgyvenami paribiai – vienatvės ir naujų erdvėlaikių suvokimas. Šiose būsenose medituojamas rūkas, mirštama ir atgimstama kitokiu pavidalu, pasineriama į apmąstymus apie save patį, pasaulį ir egzistencinę tuštumą. Taip pat tai ir šiuolaikinio šokio spektaklis, kuriame kiekvienas stato savo interpretacijos bokštus.

Tačiau spektaklyje melancholija nėra dramatiška. Jame derinamas šviesus liūdesys, nerimas su ironijos ir švelnumo prošvaistėmis, laki ir tikra žmogaus emocija paverčiama estetine realybe.

Fotografija: tiketa.lt

„Yra tyrinėjamos įvairios melancholijos būsenos, norisi paneigti nuostatą, kad melancholija yra kažkas labai tamsaus ar depresyvaus. Pradėjome ją analizuoti, reikia stengtis tas būsenas atpažintii rūke, ašaroje, santykiuose, buvime kartu, dulksnoje“, – sako šokio teatro „Airos“ įkūrėja A. Naginevičiūtė.

Spektaklio pavadinimą inspiravo Gabrielės Labanauskaitės eilėraštis. Būtent juo remdamasi choreografė leidosi į vaizdinius ir ieškojimus. Šokio spektaklio metu nuskamba ne tik šis, bet ir kiti G. Labanauskaitės tekstai bei Paul Celan eilėraštis „Mirties fuga“, kalbantis apie juodą pieną. Juodosios tulžies ekstraktas gali būti geriamas kaip nakties ir žvaigždžių melancholija. Tokia ir yra ta stulbinančiai keista ir paprasta filosofų pastebėta šviesos ir tamsos diatonika, kuomet Daiktas esantis šviesoje yra šviesa; o Daiktas tamsoje– tamsa.

MELANCHOLIJOS BOKŠTAI

KŪRYBINĖ GRUPĖ

Choreografė: Aira Naginevičiūtė
Dramaturgė: Gabrielė Labanauskaitė
Kompozitorius: Vladas Dieninis
Scenografas: Arūnas Adomaitis
Šviesų dailininkas: Vladimiras Šerstabojevas
Atlikėjos: Goda Laurinavičiūtė, Greta Grinevičiūtė, Gabrielė Labanauskaitė
Projekto iniciatoriai: Kauno menininkų namai, šokio teatras „AIROS“, audiovizualinės poezijos grupė „AVaspo”.

—
🎥Daugiau apie šokio spektaklį papasakojo G. Labanauskaitė ir A. Naginevičiūtė ➡ interviu „Scenos gidui“

AVASPO

AVaspo – audiovizualinės poezijos grupė, gyvavusi 2009–2016, nemažai prisidėjo prie eksperimentinės muzikos koncepcijos raidos Lietuvos kultūros scenoje. Šis eksperimentinis kolektyvas sugebėjo poetės ir dramaturgės Gabrielės Labanauskaitės vizijas išversti į garsų ir vaizdų srautą, kurį vėliau sulydydavo audiovizualinės poezijos katile su intriguojančiu jaunosios kartos kompozitorių, multi-instrumentalistų ir videomenininkų talentais.

AVASPO grupė

Moderniąją poeziją puoselėję ir populiarinę AVaspo visuomet transformavosi, keitėsi ir eksperimentavo. G. Labanauskaitės lyrika, kurioje netrūksta mistikos, psichodelikos, filosofijos ir kartais grotesko, buvo grupės turinio ašis, aplink kurią rasdavosi garsai bei improvizacijos.

Kaip majų kalendoriuje prabėgę metai susiveda į nulį

Reiškiantį nieko daugiau, tik tuščią kevalą

Taip ir mūsų buvimas

Yra toks pat beprasmiškumas

Arba toks pats išsipildymas –

Čia jau kaip pažiūrėsi

Bet juk ir nuo to niekas nesikeičia

–„Majų kalendorius“

Iš pradžių AVaspo kuriama muzika nesužavėjo kritikų. Muzikos apžvalgininkė Goda Raibytė pripažino, kad tokiai muzikai būtina subręsti: „AVaspo muziką reikia prisijaukinti kaip laukinį žvėrį – pamažu, su meile ir atidumu kiekvienai detalei, nes čia viskas svarbu, čia – pilna netikėtumų, čia nėra plano, tik – nevaldomas estetinis potyris…“

AVaspo nariai noriai koncertuodavo netipiškose erdvėse, virsdavusiose galvosūkiu ir kūrybiniu iššūkiu. Ant performanso ir koncerto ribos balansavusiuose grupės pasirodymuose buvo nagrinėjamos asmeninio (ir viešojo) nesusikalbėjimo, karo ir taikos, vizualiosios kultūros ir populiariosios žiniasklaidos priemonių įsigalėjimo, meilės ir tolerancijos įvairioms jos formoms temos. Šio audiovizualinio kolektyvo ir pačios Gabrielės Labanauskaitės indėlis į lietuviškos kultūros sceną buvo ne tik moderniosios poezijos formų populiarinimas, siekis suburti skirtingų disciplinų menininkus bei bendradarbiavimas su kitų šalių kūrėjais, bet ir pradėtas organizuoti tarpdisciplininio meno festivalis „TARP“.

ALBUMAI

💿2013 Trečiosios kompaktinės plokštelės „Kraujuojantis okeanas“ išleidimas ir pristatymas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose

💿2010 Antrosios kompaktinės plokštelės „Niagara“ išleidimas ir pristatymas šiuolaikinio meno festivalyje „Virus“, Šiauliai, Islandijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Čekijoje.

💿2009 Pirmosios plokštelės „Nėra okeano“ išleidimas ir pristatymas Vilniuje ir Sankt Peterburgo tarptautiniame eksperimentinės muzikos festivalyje „SKIF“

APDOVANOJIMAI

🏆2013 Audiovizualinės poezijos grupė „AVaspo“ išrinkta geriausia 2012-ųjų eksperimentinės muzikos grupe alternatyviosios muzikos apdovanojimuose „T.E.T.E“.

PROJEKTAI

2016 Šokio spektaklio MELANCHOLIJOS BOKŠTAI premjera su šokio teatru „Airos“ (rež. Aira Naginevičiūtė), „Menų spaustuvė“ Vilnius, Nacionalinis Kauno dramos teatras.

Photograph by Martynas Aleksa

2014 Poezijos ir muzikos performanso GONDII SINDROMAS (rež. Saulė Norkutė) premjera Kirtimų kultūros centre, Vilnius.

2013 Tarptautinio tarpdisciplininio grupės „AVaspo“ muzikos ir šokio spektaklio „Atnaujinti ritualai“ premjera, festivalis „Kultūros naktis“, kultūros baras „Kablys“, Vilnius.

2011 Performansas/koncertas/meninė instaliacija „De Solitude“ su eksperimentinio kino režisieriumi Nicolas Perge ir videomenininku Raphael Dupont, kultūros festivalis „Tebūnie naktis“, Vilnius.

—
🎧 Klausykitės grupės muzikos ➡ internetu!

Žyma: Melancholijos bokštai