Tuščiomis naktimis

TUŠČIOMIS NAKTIMIS

 

tuščiomis naktimis
rakinėju korius
kur palaimos medus
limpa ant pirštų

 

tuščiomis naktimis
kūnas pražysta
delnais
sprogsta tiltai

 

tuščiomis naktimis
nėra mėnulio akių
tu keliauji kvapais
tamsiais vandenynais

 

tuščiomis naktimis
nėra manęs ar tavęs
tik daugybė kelių
po vynuogynus
 


Eilėraštį atlieka Gabrielė Labanauskaitė ir Friederike Kenneweg

m2

m2

 

Skirta Jonui Mekui atminti

1

kadaise parskridau iš

meksiko į niujorką

prisižiūrėjusi ryškių gyvenimų

deja

tik

fridos kahlo

ir

diego rivieros

muziejuose

niujorke gyvenau vieną

vasarą

kūriau

daug

draugų tada

neturėjau

tik vieną rašiklį ir pažįstamą

dailininką

lietuvių kilmės

grįžus iš ryškių pietiečių

namelių

megapolin

sulaukiu skambučio

iš dailininko

sako

šiandien einam pas meką

pasisėdėti

gal

einam kartu

supažindinsim

kas aš kas mekas

kas mekas

kas aš

tada mano

galvoje

prasisuko

mintis kad daug

tokių kaip aš jis

sutinka

o šiandien viena tokia po

kelionės vos

ant kojų

pastovinti

gal kitą

kartą

išlemenau

dabar abu

ir poetas

ir dailininkas

jau yra

mirę

o viskas būtų buvę

į temą

galvoju

tik ne

nuovargis ir ne

mirtis

 

2

kas jis

kas aš

kas jis

kas aš

kas jis

kas aš

kas jis

š

s

š

s

š

s

s

s

s

s

 

3

 

4

kas jis

kodėl aš

jis

kodėl

 

5

kas ta/s kas ji/s

 

6

šeši kvadratai

 

7