Cirkas

C I R K A S

 

VEIKĖJAI

ŽVĖRIŲ DRESUOTOJAS – Jis
KLOUNAS – Kopas
AKROBATAS – Feliksas
AKROBATĖ – Vaiva
FOKUSININKAS (PENSININKAS) – Kazimieras
FOKUSININKO ASISTENTĖ – Jolė
CIRKO DIREKTORIUS
MOTERIS IR MERGAITĖ
TEISININKAS – advokatas Cukermanas
FOTOGRAFAS – Cola
POLICININKAS

 

I VEIKSMAS
I scena

Tamsioje scenoje aidi plojimai. Po kurio laiko plojimus nustelbia mušamų būgnų garsas.
Apšviečiamas cirko arenoje pasirodęs
CIRKO DIREKTORIUS.

CIRKO DIREKTORIUS Brangūs ponai ir ponios, turiu jums garbės pristatyti vieną žymiausių Europoje, pelniusį ne vieną apdovanojimą Amerikos Valstijose ir įvertintą Afrikoje, mūsų cirko pasididžiavimą, poną… Žvėrių dresuotoją!…

Cirko direktorius pompastiškai mosteli ranka ten, iš kur turėtų įžengti pristatytasis asmuo. Būgnai vis garsėja, tačiau niekas nepasirodo.

CIRKO DIREKTORIUS Taigi – žvėrių dresuotojas!…

Tačiau niekas nepasirodo.
 

CIRKO DIREKTORIUS (žvilgčiodamas į išėjimą) Mūsų cirkas gyvuoja jau pusšimtį metų, tad galime pasigirti įvairiausiais pasirodymais – į neįveikiamą aukštį pakylančiais akrobatais, paslaptingąją magiją spinduliuojančiais fokusais bei kvapą gniaužiančia žvėrių dresūra. Ar žinojote, kad gyvatės gali kalbėti, o lokiai yra labai švelnūs padarai ir…

Direktoriaus kalba pertraukiama moters klyksmo. Užtraukiamos scenos užuolaidos, už kurių kalbasi cirko direktorius ir AKROBATĖ.

CIRKO DIREKTORIUS Na, kur po paraliais, Jis užstrigo? Kvieskite klouną, ar kurių galų!
AKROBATĖ Jis… Jis… mirė.
CIRKO DIREKTORIUS Aš jam duosiu, mirė! Kas per juokai?!
AKROBATĖ Tai ne juokai… Kai niekas nepasirodė, aš nulėkiau į Jo grimo kambarį, o ten…
CIRKO DIREKTORIUS Po galais, Kopas?!
AKROBATĖ Ne klounas, ne klounas mirė – žvėrių dresuotojas!…

 

II scena

Miręs žvėrių dresuotojas vonioje mazgojamas akrobatės ir FOKUSININKO ASISTENTĖS.

FOKUSININKO ASISTENTĖ Nesuprantu, iš kur tiek purvo.
AKROBATĖ Radau jį, parkritusį ant žemės.
FOKUSININKO ASISTENTĖ Galima sakyti, jam dar pasisekė. Kiti miršta vieniši savo butuose ir būna randami kaimynų po trijų mėnesių.
AKROBATĖ Gerai, kad nors kas nors randa.
FOKUSININKO ASISTENTĖ Hm, tikrai ne todėl, kad pasigedo. Dažniausiai – dėl dvoko.
AKROBATĖ Baik…
FOKUSININKO ASISTENTĖ O jis, galima sakyti, mirė šlovinga mirtimi – pilna tribūna žiūrovų, direktorius spirga it dešra keptuvėje.
AKROBATĖ Jis mirė užkulisiuose.
FOKUSININKO ASISTENTĖ (imituoja direktorių) Tuoj… tuoj… pasirodys… (kikena).
AKROBATĖ Jole, turėk gėdos. Esame Dievo akivaizdoje.
FOKUSININKO ASISTENTĖ Na, jeigu Dievui buvo šešiasdešimt metų ir jis turėjo tokią kuprą… Nors skųstis Jis tikrai neturėjo kuo…
AKROBATĖ Pakaks.

Moterys pasodina velionį.

AKROBATĖ Feliksai!
FOKUSININKO ASISTENTĖ Vaiva, kam mums tavo vyras? Manai, kad dviese nesusidorosime?
AKROBATĖ Padėtų iškelti iš vonios.
FOKUSININKO ASISTENTĖ Pamiršai? Nieko jis nepadės, net rankos ant peties.

Pasirodo akrobatas FELIKSAS. Abi jo sulaužytos rankos sugipsuotos, sulenktos per alkūnes ir atkištos į priekį.

AKROBATAS Šaukei?
AKROBATĖ (atsidusdama) Ne.
AKROBATAS Tai man pasivaideno?
FOKUSININKO ASISTENTĖ Jeigu jau vaidenasi, žegnokis.
AKROBATAS Man regis, aš kalbuosi su žmona. Vaiva, gali man pridegti cigaretę?
FOKUSININKO ASISTENTĖ (imituodama Vaivą) Dievo akivaizdoje nerūkoma.
AKROBATAS Vaiva…

Merginos nekreipia į jį dėmesio ir toliau bando iš vonios iškelti žvėrių dresuotoją.

AKROBATAS Vaiva…
AKROBATĖ Ką?
AKROBATAS. Vaiva, aš noriu… Na žinai, Vaiva….
FOKUSININKO ASISTENTĖ Pabandyk už ano galo. Už kojų, imk už kojų.
AKROBATAS Vaiva…
FOKUSININKO ASISTENTĖ Oplia!… Stipriau, dar kartą!…
AKROBATĖ Mane pykina.
AKROBATAS Vaiva, aš noriu į tualetą!

Akrobatė Vaiva, praradusi kantrybę, paleidžia velionį iš rankų.

FOKUSININKO ASISTENTĖ Na, tai ir eik, dėl Dievo meilės!
AKROBATAS Vaiva, aš tuoj… apsiverksiu.
AKROBATĖ O aš tuoj apsi…

Susiėmusi rankomis burną akrobatė Vaiva išlekia lauk. Iš paskos nutipena jos vyras. Fokusininko asistentė prisėda ant vonios krašto, pridega dvi cigaretes – vieną sau, vieną žvėrių dresuotojui. Abu rūko.

 

III scena

Pokalbis su policija.

POLICININKAS Ūgis?
KLOUNAS Su kupra ar be kupros?
POLICININKAS O koks skirtumas?
KLOUNAS Ištiestas būtų aukštesnis.
POLICININKAS Be išsidirbinėjimų, gerai? Svoris?

Klounas pamąstęs žiojasi kažką sakyti.

POLICININKAS Su kupra, su viskuo, po velnių, ką jis nusineš į savo karstą.
KLOUNAS Jis nieko nebenusineš. Pats bus nešamas.
POLICININKAS Su kupra!
KLOUNAS Iš akies taip…
POLICININKAS Aš į akį Jums taip, gerai?
KLOUNAS Už ką? Aš gi net nemiriau.
POLICININKAS (matydamas, kad reikalas beviltiškas) Gerai, jei jau apie akis užsivedėte, kokia
jų spalva?
KLOUNAS Nežinau.
POLICININKAS Kaip nežinote? Dvidešimt metų kartu pradirbote.
KLOUNAS O, kaip bėga metai!…
AKROBATĖ Pilkos!
AKROBATAS Mėlynos!
FOKUSININKAS Melsvai pilkšvos!
POLICININKAS Kas per daltonikų būrelis? Cola, išsiaiškinsi, gerai?
KLOUNAS Reikia labai daug nuovokumo lavonui į akis pažiūrėti!
POLICININKAS Pone… kloune, žodis – ne žvirblis…
KLOUNAS O papūga.
COLA Man rodos, sakoma buvo ne taip.
KLOUNAS Taip, taip, nesigilinkime. Juo toliau į mišką…
POLICININKAS Tuo daugiau medžių.
KLOUNAS Ne, kelmų.
POLICININKAS Apklausa dar nebaigta.
KLOUNAS Klauskite drąsiai.

Klounas išeina.

POLICININKAS Tikras cirkas – joks darbas neįmanomas!…
CIRKO DIREKTORIUS Galėjote ir anksčiau atvažiuoti.
POLICININKAS Policija turi ir svarbesnių darbų nei po cirkus važinėti.
CIRKO DIREKTORIUS Ką reiškia „svarbesnių“? Bet kokia mirtis, kad ir kur ji beįvyktų, ar cirke, ar…
POLICININKAS Manėme, kad pajuokavo. Ką pagalvotumėte, jei jums paskambintų ir spiegtų į ragelį: „Atvažiuokit skubiai, cirke mirė žvėrių dresuotojas!“?
CIRKO DIREKTORIUS Kad mirė.
POLICININKAS Kad pajuokavo, iškrėtė išdaigą…
CIRKO DIREKTORIUS Taip, išdaiga – likimo. Mirti prieš pat savo numerį. Kiekvienas artistas svajotų mirti bent jau po savo sėkmingo pasirodymo…
POLICININKAS Na, na, ramiau, kam tas patosas, direktoriau? Pažiūrėsim, išsiaiškinsim. Kiek sakėte, jam buvo metų?
CIRKO DIREKTORIUS Šešiasdešimt treji.
POLICININKAS Įtariamųjų yra?
CIRKO DIREKTORIUS Kokių dar įtariamųjų? Čia visi savi.
POLICININKAS Aišku. Vadinasi, tikrai nebe tas amžius, kad su meškomis šoktų. Neatlaikė širdis. Nors velniškai panašus… į vieną ieškomąjį. Tik jo akys buvo tamsiai rudos ir plaukai šviesūs.
CIRKO DIREKTORIUS O kuo jis nusikalto?
POLICININKAS. Išdresuotų gyvūnų padedamas visokius pokštus išdarinėdavo – tai kam papūga, pro langą įskridusi, iš namų išneša perlų vėrinį, tai koks vilkšunis taip išgąsdina parduotuvės savininką, kad šis visą kasą palikęs lekia, kur akys mato. O kai grįžta, išsikvietęs pagalbą, šaukštai jau po pietų.
CIRKO DIREKTORIUS Ai, tai čia tikrai ne mūsų dresuotojas. Priešingai – Jis, būdavo, grąžina kam iššliaužusią gyvatę… Ne, Jis tokiais dalykais neužsiminėtų.
POLICININKAS Aš irgi taip pagalvojau. Nors… Gal galėtumėte parodyti gyvūnus, kuriuos jis dresavo?
CIRKO DIREKTORIUS Žinoma, prašom.

Policininkas eina link cirko direktoriaus parodyto išėjimo, kurio gilumoje pasigirsta lokių riaumojimas.

CIRKO DIREKTORIUS Lokiai. Gedi savo šeimininko.
POLICININKAS Aišku… Tai ir jūs gedėkite, palaidokite velionį. O aš atsiųsiu savo pagalbininką, jis ir apžiūrės atidžiau žvėrelius.

Policininkas patraukia link kito išėjimo.

COLA Ar galiu čia pasilikti?
POLICININKAS Žinoma, Cola. Mano numerį turi, jeigu ką. Laimingai.

 

IV scena

Cola ir cirko direktorius.

COLA Jūs tikriausiai galvojate, kad šnipinėti čia pasilikau? Ką jūs! Aš taip seniai žaviuosi cirku – nuo pat vaikystės apie jį slampinėdavau, pats kadaise galvojau tuo užsiimti.
CIRKO DIREKTORIUS Ir kuo norėjote užsiimti?
COLA Žinote, vaikas svajoja ir tuo, ir anuo pabandyti. Ir ore pasivartyti, ir liūtui už ūsų patampyti, taip sakant…. Ir dabar, kai sužinojau, kad į mūsų miestelį atvažiuoja cirkas, pats pirmas nusipirkau bilietus pirmoje eilėje. Tiesą sakant, kaip ir visi, labiausiai laukiau dresuotojo pasirodymo. Na, gal dėl to plakato, kur jis įkišęs galvą į lokio nasrus. Tai juk ne fotomontažas, ar ne?
CIRKO DIREKTORIUS Juokaujaute!
COLA Taigi, cirkas – sena mano aistra. Ir šią, na, nesupykite, – lemtingą akimirką, pagalvojau – štai tavo momentas, gaudyk jį!
CIRKO DIREKTORIUS Pagavote?
COLA Taip, turiu nuostabią idėją – parašyti monografiją apie žvėrių dresuotoją.
CIRKO DIREKTORIUS Dabar ir taip cirkui rūpesčių per akis. Turiu…
COLA Aš jums visai netrukdysiu. Jūs dirbkite savo darbus, tvarkykite reikalus, o aš stebėsiu aplinką ir šį bei tą įrašinėsiu.
CIRKO DIREKTORIUS Ir duosite man perskaityti prieš išspausdindamas?
COLA Garbės žodis.

 


📖 Visą scenarijų galima perskaityti susisiekus su jo autore Gabriele Labanauskaitegal@galdrama.lt

Šeima

ŠEIMA

 

EXT. SODYBOS KIEMAS. RYTAS.

FAUSTA (18 m.) Stovi prie automobilio, žiūri į tašes bagažinėje. AGOTA (39 m.) rakina sodybos duris.
 

INT. SODYBA. RYTAS.

Agota valo rašymo mašinėlę, pila į ją rašalą.
 

EXT. SODYBOS KIEMAS. DIENA.

Fausta renka šakas ir šakeles. Grįžta prie namo, mato nueinančio vyro siluetą. Prie durų palikta dėžė su malkom.
 

INT. SODYBA. DIENA.

Fausta padeda ant stalo dvi lėkštes su sriuba. Agota rašo spausdinimo mašinėle, jos rankos išteptos rašalu. Fausta prieina iš nugaros, apkabina Agotą.

FAUSTA
Pertraukėlė?

AGOTA
Tuoj.
 

INT. SODYBA. VAKARAS.

Fausta žiūri į ugnį židinyje, šalia jos tuščias dubenėlis. Agota rašo, žvilgteli į dubenėlį, pilną sriubos. Moteris pasikelia, atsisėda šalia Faustos, prisidega tabako suktinukę.

AGOTA
Nepyk…

Fausta paima suktinukę iš Agotos rankos, užsirūko.

FAUSTA
Taigi žinau, kad deadlineas kitą mėnesį. Baigiau pirmą sceną.

AGOTA
Rimtai?

Fausta parodo pieštas kadruotes. Kadruotėje nupiešta sodyba.

AGOTA
Tu čia jau buvai prieš tai?

FAUSTA
Ne…Gal nori deserto?

Agota nusišypso. Fausta įberia džiovintus grybus moteriai į delną ir saują suvalgo pati.
 

EXT. SODYBA. LIEPTAS ANT EŽERO. VAKARAS.

Fausta ir Agota geria arbatą, apsivyniojusios užklotais žiūri į vandenį, vanduo raibuliuoja. Atplaukia gyvatė, iškišusi galvą iš vandens.

AGOTA
Įsivaizduok, taip paima ir įsitraukia į dugną…

FAUSTA
O jei dugno nėra?

Abi įsižiūri į skaidrų vandenį, dugne mato besiraizgančias gyvates. Pasigirsta griaustinis.
 

EXT. SODYBA. LIEPTAS ANT EŽERO. VAKARAS. LYJA.

Fausta ir Agota bučiuojasi, glamonėjasi ant liepto krašto. Jų nuogi kūnai primena besiraizgančias gyvates.
 

INT. SODYBA. RYTAS.

Agota nubunda viena lovoje, atsikelia, apsivelka chalatą, eidama mato kibirą ir iš lubų lašantį vandenį.
 

EXT. SODYBA. TERASA. RYTAS.

Fausta sėdi prie stalo, piešia kadruotes, ant stalo padėti du tušti puodeliai ir vienas arčiau jos rankos puspilnis kavos.

AGOTA
Anksti atsikėlei?

FAUSTA
Ne.

Agota atsisėda šalia, Fausta paduoda jai puodelį, puspilnį kavos. Moteris užsirūko, gurkšnoja kavą. Nuo namo stogo kopėčiomis nulipa VYRAS.

VYRAS
Dabar turėtų būti gerai.

FAUSTA
Pas jus dažnai taip?

VYRAS
Pas mus visko būna. Va, aną sykį lieptą padegė, po to dingsta žmonės nesusimokėję…

AGOTA
Mes tikrai nedingsim…

FAUSTA
Bet, kai baigsim savo projektą, išvažiuosim.

VYRAS
Na, tai gerų darbų.

Vyras nueina.

 AGOTA
Ačiū.

Fausta su peiliuku drožia pieštuką.

FAUSTA
Gal tokį diedą reiktų į scenarijų įkišt, gyventų pats sau vienas, toks psichas miške, visas neaiškus…

Agota prieina prie Faustos, apkabina ją per kaklą.

 AGOTA
O kam tų vyrų moterų meilėje.
 

EXT. SODYBA. TERASA.

Agota spausdina rašymo mašinėle, šalia krūva popieriaus lapų, keletas suglamžyti. Fausta piešia kadruotes. Ant stalo dega žvakės. Fausta padeda piešimo sasiuvini, pasikelia, nusirengia drabužius.

FAUSTA
Einu maudytis…

AGOTA
Mhm…

Fausta bėga lieptu, šoka į vandenį. Agota prisidega tabako suktinę, žiūri į Faustos kadruotes. Jose nupieštas namas miške ir vyro portretas. Agota atsidūsta, padeda kadruotes. Pasigirsta aliarmo signalas. Fausta nardo vandenyje, Agota eina ant liepto.

AGOTA
Fausta?
 

EXT. SODYBA. TERASA.

Fausta rengiasi.

FAUSTA
Čia tikras ar testas?

AGOTA
Jeigu telefoną turėtume, žinotume.

AGOTA
Be reikalo nieko nepasiėmiau.

FAUSTA
Tu norėjai ramybės.
 


Scenarijaus autorės ©Gabrielė Labanauskaitė ir Inesa Marcinkevičiūtė

📖 Visą scenarijų galima perskaityti susisiekus su jos autore Gabriele Labanauskaitegal@galdrama.lt

Sparnai

SPARNAI

 

EXT. LAIVO DENIS – VIDURDIENIS, 1903 LIEPOS 15 D.

Saulėtą dieną laivu į Ameriką plaukia dešimtmetis STYVENAS ir keturiasdešimtmetė MAMA AUGUSTINA. Apkūnioji mama sėdi ant suoliuko prie laivo borto ir neria vąšeliu, per turėklus persisvėręs Styvenas žiūri į vandenį. Staiga pasigirsta lėktuvo garsas ir Styvenas pakelia galvą. Virš jų praskrenda lėktuvas.

STYVENAS
Mama, kas tai?

MAMA AUGUSTINA
Lėktuvas, Styvi.

STYVENAS
Ocho! Ar Niujorke visi skraido lėktuvais?

MAMA AUGUSTINA
Ne, mielasis, tai naujas išradimas, gali skraidyti tik profesionalai lakūnai.

STYVENAS
Aš irgi noriu būti lakūnu!

MAMA AUGUSTINA
Mmm… Tai per daug rizikinga. Geriau būk daktaru, Styvi.
 
Vėjas atpučia laikraštį. Pirmajame laikraščio puslapyje parašyta data: 1903 liepos 15 d. Styvenas išlanksto iš laikraščio lėktuvėlį, tačiau, mamai timptelėjus už rankos, įsideda jį slapta į kišenę.

MAMA AUGUSTINA
Jau atplaukėme, brangusis.

 

EXT. KAVINĖ NIUJORKO GATVĖJE – RYTAS.

Virš pastato durų vinimis prikalama lentelė: „Sweet Dreams“. Mamos Augustinos ranka, laikiusi plaktuką, paspaudžia durų rankeną ir ji įeina į vidų. Ten – tik keli tušti staliukai, sulūžusi kėdė ir tuščia vitrina. Mamos ranka padeda plaktuką ant stalo, maža Styveno ranka greitai tą plaktuką nugvelbia. Augustina apsižvalgo aplinkui, apžiūrinėdama prastą apšepusią kavinės būklę, ir atsidūsta. 

MAMA AUGUSTINA
Na, net ir Dievui reikėjo laiko, kad sukurtų pasaulį.

Staiga Augustina išgirsta kelis plaktuko dūžius iš viršaus ir prislopintą riktelėjimą. Ji skubiai užlekia į antrą namo aukštą. Pravėrusi duris ji pamato mažąjį Styveną, kuris, pasirodo, bandė iš įvairių fanieros ir medienos statybinių likučių kažką sukalti. Jo pirštas sutinęs, iš panagės bėga kraujas.

 

INT. NAMŲ VONIA – CONT.

Vonioje Augustina tvarsto Styveno pirštą ir pasipiktinusi bamba.

MAMA AUGUSTINA
Oi, Styvi, mes atvažiavome čia ieškoti laimės, o ne griauti pasaulio.

STYVENAS
Aš jau radau savo laimę.

MAMA AUGUSTINA (negirdėdama)
Styvenai, jeigu tu nusidauši dar vieną pirštą, nebegalėsi būti daktaru.

STYVENAS
Mama, aš būsiu lakūnu, o ne daktaru.

MISIS AUGUSTINA
Na jau ne, mielasis, ne tam tave pagimdžiau, kad jauną prarasčiau. Pagalvok, kaip gera būtų gydyti žmones ir gelbėti kitų gyvybes!

STYVENAS
Aš nenoriu gydyti žmonių, mama. Aš noriu paversti juos paukščiais.

MISIS AUGUSTINA
Ai, Styvenai, tau jau dešimt metų, o tu – vis dar fantazuoji.

 

INT. KAVINĖ/NAMŲ I A. – PAVAKARYS.

Mama Augustina šveičia vitriną, kai pro iš aukšto nusileidžia medinis lėktuvėlis ir pataiko į vitriną. Augustina paima sulūžusį lėktuvėlį ir išnešusi į lauką išmeta jį į konteinerį. 

STYVENAS (šaukia iš antro aukšto)
Mama, tu dar pamatysi, kaip aš padarysiu kažką tikrai TOOOKIO…

AUGUSTINA
Pirmiausia, padaryk namų darbus, gerai, genijau?

 

EXT. KONTEINERIAI – CONT.

Prie konteinerių stovi dešimtmetis OSKARAS. Į medžiaginį maišelį Oskaras renka įvairiausias rastas detales ir gelžgalius. Berniukas paima sulūžusį lėktuvėlį ir įdėmiai jį apžiūri. Tada apsižvalgęs aplinkui, ar niekas jo nemato, ir perskaitęs iškabos užrašą „Sweet Dreams“, nuryja seilę, pasiima lėktuvėlį su savimi ir skubiai nueina.
 


Šio pilno metro animacijos filmo scenarijaus ištraukos autorinės teisės priklauso studijai ©Animatrix. Kopijuoti ir naudoti šią ištrauką be studijos sutikimo griežtai draudžiama.

📖Dėl galimybės perskaityti pilną scenarijų susisiekite su „Animatrix“ studijahello@animatrix.lt