ŠEIMA

EXT. SODYBOS KIEMAS. RYTAS.

FAUSTA (18 m.) Stovi prie automobilio, žiūri į tašes bagažinėje. AGOTA (39 m.) rakina sodybos duris.

INT. SODYBA. RYTAS.

Agota valo rašymo mašinėlę, pila į ją rašalą.

EXT. SODYBOS KIEMAS. DIENA.

Fausta renka šakas ir šakeles. Grįžta prie namo, mato nueinančio vyro siluetą. Prie durų palikta dėžė su malkom.

INT. SODYBA. DIENA.

Fausta padeda ant stalo dvi lėkštes su sriuba. Agota rašo spausdinimo mašinėle, jos rankos išteptos rašalu. Fausta prieina iš nugaros, apkabina Agotą.

FAUSTA
Pertraukėlė?

AGOTA
Tuoj.

INT. SODYBA. VAKARAS.

Fausta žiūri į ugnį židinyje, šalia jos tuščias dubenėlis. Agota rašo, žvilgteli į dubenėlį, pilną sriubos. Moteris pasikelia, atsisėda šalia Faustos, prisidega tabako suktinukę.

AGOTA
Nepyk…

Fausta paima suktinukę iš Agotos rankos, užsirūko.

FAUSTA
Taigi žinau, kad deadlineas kitą mėnesį. Baigiau pirmą sceną.

AGOTA
Rimtai?

Fausta parodo pieštas kadruotes. Kadruotėje nupiešta sodyba.

AGOTA
Tu čia jau buvai prieš tai?

FAUSTA
Ne…Gal nori deserto?

Agota nusišypso. Fausta įberia džiovintus grybus moteriai į delną ir saują suvalgo pati.

EXT. SODYBA. LIEPTAS ANT EŽERO. VAKARAS.

Fausta ir Agota geria arbatą, apsivyniojusios užklotais žiūri į vandenį, vanduo raibuliuoja. Atplaukia gyvatė, iškišusi galvą iš vandens.

AGOTA
Įsivaizduok, taip paima ir įsitraukia į dugną…

FAUSTA
O jei dugno nėra?

Abi įsižiūri į skaidrų vandenį, dugne mato besiraizgančias gyvates. Pasigirsta griaustinis.

EXT. SODYBA. LIEPTAS ANT EŽERO. VAKARAS. LYJA.

Fausta ir Agota bučiuojasi, glamonėjasi ant liepto krašto. Jų nuogi kūnai primena besiraizgančias gyvates.

INT. SODYBA. RYTAS.

Agota nubunda viena lovoje, atsikelia, apsivelka chalatą, eidama mato kibirą ir iš lubų lašantį vandenį.

EXT. SODYBA. TERASA. RYTAS.

Fausta sėdi prie stalo, piešia kadruotes, ant stalo padėti du tušti puodeliai ir vienas arčiau jos rankos puspilnis kavos.

AGOTA
Anksti atsikėlei?

FAUSTA
Ne.

Agota atsisėda šalia, Fausta paduoda jai puodelį, puspilnį kavos. Moteris užsirūko, gurkšnoja kavą. Nuo namo stogo kopėčiomis nulipa VYRAS.

VYRAS
Dabar turėtų būti gerai.

FAUSTA
Pas jus dažnai taip?

VYRAS
Pas mus visko būna. Va, aną sykį lieptą padegė, po to dingsta žmonės nesusimokėję…

AGOTA
Mes tikrai nedingsim…

FAUSTA
Bet, kai baigsim savo projektą, išvažiuosim.

VYRAS
Na, tai gerų darbų.

Vyras nueina.

AGOTA
Ačiū.

Fausta su peiliuku drožia pieštuką.

FAUSTA
Gal tokį diedą reiktų į scenarijų įkišt, gyventų pats sau vienas, toks psichas miške, visas neaiškus…

Agota prieina prie Faustos, apkabina ją per kaklą.

AGOTA
O kam tų vyrų moterų meilėje.

EXT. SODYBA. TERASA.

Agota spausdina rašymo mašinėle, šalia krūva popieriaus lapų, keletas suglamžyti. Fausta piešia kadruotes. Ant stalo dega žvakės. Fausta padeda piešimo sasiuvini, pasikelia, nusirengia drabužius.

FAUSTA
Einu maudytis…

AGOTA
Mhm…

Fausta bėga lieptu, šoka į vandenį. Agota prisidega tabako suktinę, žiūri į Faustos kadruotes. Jose nupieštas namas miške ir vyro portretas. Agota atsidūsta, padeda kadruotes. Pasigirsta aliarmo signalas. Fausta nardo vandenyje, Agota eina ant liepto.

AGOTA
Fausta?

EXT. SODYBA. TERASA.

Fausta rengiasi.

FAUSTA
Čia tikras ar testas?

AGOTA
Jeigu telefoną turėtume, žinotume.

AGOTA
Be reikalo nieko nepasiėmiau.

FAUSTA
Tu norėjai ramybės.

—
Scenarijaus autorės ©Gabrielė Labanauskaitė ir Inesa Marcinkevičiūtė

📖 Visą scenarijų galima perskaityti susisiekus su jos autore Gabriele Labanauskaite → [email protected]

SPARNAI

EXT. LAIVO DENIS – VIDURDIENIS, 1903 LIEPOS 15 D.

Saulėtą dieną laivu į Ameriką plaukia dešimtmetis STYVENAS ir keturiasdešimtmetė MAMA AUGUSTINA. Apkūnioji mama sėdi ant suoliuko prie laivo borto ir neria vąšeliu, per turėklus persisvėręs Styvenas žiūri į vandenį. Staiga pasigirsta lėktuvo garsas ir Styvenas pakelia galvą. Virš jų praskrenda lėktuvas.

STYVENAS
Mama, kas tai?

MAMA AUGUSTINA
Lėktuvas, Styvi.

STYVENAS
Ocho! Ar Niujorke visi skraido lėktuvais?

MAMA AUGUSTINA
Ne, mielasis, tai naujas išradimas, gali skraidyti tik profesionalai lakūnai.

STYVENAS
Aš irgi noriu būti lakūnu!

MAMA AUGUSTINA
Mmm… Tai per daug rizikinga. Geriau būk daktaru, Styvi.

Vėjas atpučia laikraštį. Pirmajame laikraščio puslapyje parašyta data: 1903 liepos 15 d. Styvenas išlanksto iš laikraščio lėktuvėlį, tačiau, mamai timptelėjus už rankos, įsideda jį slapta į kišenę.

MAMA AUGUSTINA
Jau atplaukėme, brangusis.

EXT. KAVINĖ NIUJORKO GATVĖJE – RYTAS.

Virš pastato durų vinimis prikalama lentelė: „Sweet Dreams“. Mamos Augustinos ranka, laikiusi plaktuką, paspaudžia durų rankeną ir ji įeina į vidų. Ten – tik keli tušti staliukai, sulūžusi kėdė ir tuščia vitrina. Mamos ranka padeda plaktuką ant stalo, maža Styveno ranka greitai tą plaktuką nugvelbia. Augustina apsižvalgo aplinkui, apžiūrinėdama prastą apšepusią kavinės būklę, ir atsidūsta.

MAMA AUGUSTINA
Na, net ir Dievui reikėjo laiko, kad sukurtų pasaulį.

Staiga Augustina išgirsta kelis plaktuko dūžius iš viršaus ir prislopintą riktelėjimą. Ji skubiai užlekia į antrą namo aukštą. Pravėrusi duris ji pamato mažąjį Styveną, kuris, pasirodo, bandė iš įvairių fanieros ir medienos statybinių likučių kažką sukalti. Jo pirštas sutinęs, iš panagės bėga kraujas.

INT. NAMŲ VONIA – CONT.

Vonioje Augustina tvarsto Styveno pirštą ir pasipiktinusi bamba.

MAMA AUGUSTINA
Oi, Styvi, mes atvažiavome čia ieškoti laimės, o ne griauti pasaulio.

STYVENAS
Aš jau radau savo laimę.

MAMA AUGUSTINA (negirdėdama)
Styvenai, jeigu tu nusidauši dar vieną pirštą, nebegalėsi būti daktaru.

STYVENAS
Mama, aš būsiu lakūnu, o ne daktaru.

MISIS AUGUSTINA
Na jau ne, mielasis, ne tam tave pagimdžiau, kad jauną prarasčiau. Pagalvok, kaip gera būtų gydyti žmones ir gelbėti kitų gyvybes!

STYVENAS
Aš nenoriu gydyti žmonių, mama. Aš noriu paversti juos paukščiais.

MISIS AUGUSTINA
Ai, Styvenai, tau jau dešimt metų, o tu – vis dar fantazuoji.

INT. KAVINĖ/NAMŲ I A. – PAVAKARYS.

Mama Augustina šveičia vitriną, kai pro iš aukšto nusileidžia medinis lėktuvėlis ir pataiko į vitriną. Augustina paima sulūžusį lėktuvėlį ir išnešusi į lauką išmeta jį į konteinerį.

STYVENAS (šaukia iš antro aukšto)
Mama, tu dar pamatysi, kaip aš padarysiu kažką tikrai TOOOKIO…

AUGUSTINA
Pirmiausia, padaryk namų darbus, gerai, genijau?

EXT. KONTEINERIAI – CONT.

Prie konteinerių stovi dešimtmetis OSKARAS. Į medžiaginį maišelį Oskaras renka įvairiausias rastas detales ir gelžgalius. Berniukas paima sulūžusį lėktuvėlį ir įdėmiai jį apžiūri. Tada apsižvalgęs aplinkui, ar niekas jo nemato, ir perskaitęs iškabos užrašą „Sweet Dreams“, nuryja seilę, pasiima lėktuvėlį su savimi ir skubiai nueina.

—
Šio pilno metro animacijos filmo scenarijaus ištraukos autorinės teisės priklauso studijai ©Animatrix. Kopijuoti ir naudoti šią ištrauką be studijos sutikimo griežtai draudžiama.

📖Dėl galimybės perskaityti pilną scenarijų susisiekite su „Animatrix“ studija → [email protected]

Žyma: šiuolaikinė literatūra

Šeima

ŠEIMA

Sparnai

SPARNAI