Poezijos rašymo kursas

POEZIJOS RAŠYMO KURSAS

Kalbėdama apie poeziją rašytoja Virdžinija Vulf sakė, kad poeto tikslas yra sąžiningai ir tiksliai apibūdinti pasaulį, kuris, galimas daiktas, jokiam asmeniui niekada neegzistavo. Kiekvienas eilėraštis, sonetas ar haiku – tai atskira visata, kur visi dėsniai paklūsta poetės ar poeto fantazijai. Tačiau kaip vien žodžių, rimo, ritmo, kalbos priemonių pagalba atverti vartus į tuos nepažintus pasaulius?

Šiame kurse doc. dr. Gabrielė Labanauskaitė padės prisijaukinti poeziją tiems, kurie jos bijosi, o jau įgudusius – supažindins su šio literatūros žanro technikomis ir įmantrybėmis.

Kursų trukmė: 21 akademinė valanda

POEZIJOS KURSE:

  • atversite poezijos duris, kurios suteiks erdvės skleistis kūrybiškumui ir padės sunkiais gyvenimo momentais;
  • susipažinsite su poezijos žanrų įvairove ir kiekvieno iš jų išskirtinumu;
  • žaisite rimu ir ritmu;
  • geriau pažinsite išrankiąją panelę Metaforą ir kitas kalbos puošmenas;
  • išbandysite poezijos kūrimo metodus ir lavinsite savo rašymo įgūdžius;
  • daug kursite, skaitysite ir apskritai didinsite nuovoką apie tai, kas yra poezija;
  • kurso pabaigoje gausite asmeninį atgalinį ryšį apie savo kūrybą;
  • praleidus užsiėmimą bus galima peržiūrėti video medžiagą;
  • praplėsite kuriančių bendraminčių ratą.

IŠSKIRTINUMAS:

Kuo šie kūrybinio rašymo kursai skiriasi nuo kitų panašaus pobūdžio kursų?

  • tai – kol kas vienintelis Lietuvoje poezijos rašymo kursas;
  • kurso programa ypatinga savo išsamumu ir įsigilinimu į studijuojamą medžiagą, praturtintą daugybe praktinių pratimų ir patarimų;
  • kursite kartu mažoje grupelėje;
  • kursą žaismingai veda poetė ir dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė.

ATSILIEPIMAI: 

Šį pirmąjį poezijos kursą apibūdinčiau, kaip labai išsamų. Buvo labai įdomi ir prasminga pažintis su poezijos kūrimo struktūrom, formulėm ir galimybėm, tuo pat metu leidžiant pajusti ir tų ribų nebuvimą. Išradingos, kaip visada, užduotys budino kūrybiškumą, skatino savarankiškai dirbti ir tobulai užpildė poezija visą mūsų laiką. O taip pat atgalinis ryšys, kurį mums suteikė Aušra Kaziliūnaitė paskutinėje paskaitoje, buvo nepaprastai įdomus ir visomis prasmėmis turtingas. – Sandra Sparnaitienė

Šio kurso metu gavau strūktūruotas, aiškiai ir įdomiai perteiktas žinias apie poeziją, skirtingus stilius bei žanrus. Gabrielė taip pat visuomet pateikia ir įrankius, padedančius kurti ir įgalinančius veikti savarankiškai. Esu labai dėkinga už visą bendrystę, įkvėpimus, palaikymą ir skatinimą judėti savo keliu. Šių mokymų metu didelis džiaugsmas buvo išgirsti ir rašytojos, dėstytojos, poetės Aušros Kaziliūnaitės grįžtamąjį ryšį apie mano ir kitų mokymų dalyvių kūrybą. Toks palaikymas labai padeda ir skatina drąsiau jaustis kuriant poeziją. –  Justina Butkutė


Organizuojamų kursų datas galima sužinoti el. paštu [email protected] arba socialiniuose tinkluoseIŠ TYLOS

TARP festivalis

FESTIVALIS „TARP“

 

Tarpdisciplininius menus ir poeziją apjungęs tarptautinis audiovizualinės ir eksperimentinės poezijos festivalis TARP organizuotas 2006–2015 metais netradicinėse erdvėse skirtinguose Lietuvos miestuose. Iki festivalio pradžios ir nustojus jam gyvuoti – Lietuvos kultūros arenoje neatsirado lygiaverčio skirtingas meno formas apjungiančio kasmetinio renginio.
 


 
Audiovizualinės poezijos formai (poezija + vaizdas + garsas) it Švč. meno Trejybei ištikimas festivalis iš pradžių tebuvo Gabrielės Labanauskaitės idėja. Laikui bėgant, jis augo ir tobulėjo su įvairių Lietuvos kūrėjų pagalba: Vlado Dieninio, Žygimanto Kudirkos, Dariaus Jurevičiaus, Aistės Jūrės, Gerdos Jo, Jurgos Tumasonytės, Edvino Grin, Mildos Januševičiūtės, Tado Karpavičiaus, Dovilės Butnoriūtės, Rūtos Mur, Austėjos Tavoraitės, Vaido Vai, Vaidoto Ambrozaičio, Beno Šarkos, Eglės Sirvydytės, Sandros Amankos, Agnės Jokšės ir kitų.
 

Savanorystės ir geros valios principais paremtas festivalis TARP orientavosi į originalesnių poezijos formų ir jos išraiškos būdų paiešką bei inovatyvių poezijos, muzikos, performanso ir vizualiųjų menų atstovų iš užsienio pritraukimą bei jų reprezentaciją Lietuvoje.
 


 

FESTIVALIO TIKSLAI:

      • skleisti ir kurti audiovizualinės poezijos tradiciją Lietuvoje;
      • suteikti kultūrinės bendruomenės nariams žinių apie audiovizualinę poeziją ir plėsti jų informacinį lauką;
      • didinti susidomėjimą poezija, pateikiant ją netradicinėmis menų sintezės formomis;
      • skatinti skirtingų sričių menininkų bendradarbiavimą.
      • pristatyti vietinius ir užsienio audiovizualinės poezijos atlikėjus Lietuvoje.

 

FESTIVALIO PROGRAMOS ELEMENTAI:

      • vizualiųjų eilėraščių pristatymas visuomenei ir parodos (fotografijos, grafikos, tapybos it kt.);
      • eilėraščių ekranizacijų konkursai, atsiųstų darbų peržiūros;
      • gyvai atliekami garso + vaizdo + poezijos pasirodymai (performansai, koncertai, akcijos, poezijos ir muzikos improvizacijos, poezijos slemai, poezijos jam’ai);
      • edukacinė dalis (paskaitos, seminarai, kūrybinės dirbtuvės).

 

📺 Daugiau vaizdo įrašų iš renginiųTARP festivalis

Daugiau informacijos apie festivalį TARPwww.tarpfest.lt

Nunu Projektas

PROJEKTAS „NUNU“

 

NUNU – tai Gabrielės GaL Labanauskaitės, Žygimanto Mesijaus Kudirkos ir Dariaus Zaizro Jurevičiaus vykdytas projektas, kurio metu poezija buvo diriguota, projektuojama ir atliekama gyvai keliais balsais. NUNU – tai kaip impulsas dialogui, kreipimasis, poza, kartu ir garsinis darinys, o grafiškai atrodo tarsi dirigento rankų mostai. Projektas apjungė trijų atliekamosios poezijos propaguotojų idėjas, kurias jie realizavo balsais, vaizdais ir mostais.
 
Laura VansevičienėNuotrauka: Laura Vansevičienė
 

Įgarsinti eilėraščiai buvo tarsi visų projekto narių minčių lydinys: kiekvieno susitikimo metu pagal nurodytą temą Gabrielė, Žygimantas ir Darius kūrė tekstus siurrealistinio ir automatinio rašymo principais, kai vienas parašo vieną eilutę, užlenkia ir perduoda pratęsti kitam.
 


 
Komanda nusprendė nubraukti ilgus akademinio dirigavimo metus ir išrasti savo būdą: jie sugalvojo keliolikos ženklų kodą, kurių kiekvienas turi savitą efektą, veikiantį eilėraščio pasakojimą. Pasirodymų metu nebuvo muzikos, vietoje jos – pasitelkti dokumentinio pobūdžio vaizdo įrašai, kuriuose vaizduojami realūs gatvėje sutikti personažai.
 

Sunku įsivaizduoti tokį pasirodymą? Peržiūrėkite poetų kolektyvo NUNU pasirodymą festivalyje Tartu mieste, Estijoje!
 

Tuštumos kilpos

TUŠTUMOS KILPOS

 

Vos tik užtrenkiu savo sielos duris
Ir išmetu raktus į išsekusį šulinį
Tu pradedi klibinti durų rankeną
Tada žiūri pro durų akutę
Į mano kambarių vidų iš kitos pusės

Tu viską matai

 

Uždengtą stalą, ant kurio garuodavo
Fantazijų pietūs
Uždengtą sofą, ant kurios diskutuodavom
Parietę po savimi kojas
Uždengtus langus
Nuo smalsių praeivių akių ir pašto balandžių
Dulkėtus koridorius neliestus niekieno kojos

 

Tu matai vonioje varvantį kraną
Jis galėtų išvesti iš proto ne vieną užstrigusį
Geidulio putose

Tu viską matai, bet nori dar labiau įsitikinti

 

Nori būti užvaldyta šios tuštumos

 

Tyliai spusteli rankeną ir durys atsiveria.
Be raktų, be laužtuvų, be pastangų ypatingų.
Skaičiuoti tiksinčius mėnesius išmokta vidinėje pusėje.

Per lengvas šis mūšis, kuriame jau seniai buvai nugalėtas.

 

Tu tyliai įkiši galvą, apsidairai. Žengi tris žingsnius link svetainės.
Stabteli. Ūkteli. Ar yra kas namie?

 

Aišku, yra.
Uždengtas mano lavonas.

 

Paklausai dar tvinksinčios mano širdies, spusteli pulsą.
Ir uždengi balta paklode.

Šulinio veidrodį įskelia krintantys raktai.
 



TUŠTUMOS KILPOS susiliejo su kinematografija ir įgavo vizualinio eilėraščio formą. Operatorius Adomas Jablonskis jį padėjo parversti trumpametražiu vaidybiniu filmu, kurio premjera įvyko 2015 m. Filmo kūrėjai sako, jog tai – metafora, simbolizuojanti užmirštus pasąmonės kambarius, į kuriuos kiekvienas žmogus užsuka savo prisiminimuose ar sapnuose. Kartais į šias slapčiausias teritorijas nepavyksta patekti su jokiais raktais, kartais – durys atsidaro savaime.
📺 Filmo anonsas ⬇
 

Autoriai: Gabrielė Labanauskaitė, Adomas Jablonskis

 
❓ Sužinoti daugiau apie Gabrielės Labanauskaitės debiutą kine ➡ Režisierė Gabrielė Labanauskaitė: „Kino srityje pastebiu daugiau perfekcionistų“

Prie finišo linijos

PRIE FINIŠO LINIJOS

 

Prie finišo linijos stovi
Dramblys, begemotas ir hiena.

 

Prie finišo linijos stovi
Gulbė, drakonas ir liūtas.

 

Prie finišo linijos stovi
Maža mergaitė, hipopotamas ir lapė.

 

Prie finišo linijos stovi
Upėtakiai, žuvys skraiduolės ir krabai.

 

Prie finišo linijos stovi
Apelsinų giraitė ir mėlynasis narcizas.

 

Prie finišo linijos stovi
Kusama, Ray ir Magritas.

 

Prie finišo linijos stovi
Paspirtukas ir neužsivedęs mopedas.

(galima būtų pridėti Dar įklimpusį BMW, bet kitą kartą).

 

Prie finišo linijos stovime mes –
Princai, princesės ir kardinolai.

 

Ir niekas, niekas nedrįsta
jos peržengti.

Euridikės skalbimo milteliai

EURIDIKĖS SKALBIMO MILTELIAI

 

Ar čia tas baseinas, kuriame turėjome išmokti plaukti be rankų?
Ar čia tas vanduo, kuriame atsimerkus neišvysime nei medūzų,
Nei gorgonių, išsidraikiusiais savo plaukais tarsi vektoriai rodančių
Link amžinybės?

 

Ar čia tos plytelės ir tie garai,
Ar čia tas rūkas, lyg didžiajam arbatinukui užvirus?
Mes pereisim Hado koridorius neatsisukę,
Mes keliausim Hado baseino dugnu,
Tarsi sulą gerdami dejuojančių kraują.

 

Ar čia tas negailestingumas, kurio man linkėjai?
Tiksliau, kad niekas man jo nejaustų?
Ar čia tie aukščiausi krantai, kurių skardžiai neaugina turėklų
Neturintiems rankų?

 

Ar būtent šie šuoliai nuo devynaukščių tramplynų laikomi nemirtingais?
Ar šitiems šuoliams nebėra liftų, kurių durys atsidaro be skaičiaus?

 

Nemirtingoji, kiek kartų tu kilsi ir leisies, lyg muses išbaidydama mano norą tave uždusinti?

 

Kiekvienąkart apipilu vynu suknelę, o Euridike, ir nebeatsisuku.

 

Tu neišeisi iš Hado, iš jo neišplauna jokie skalbimo milteliai.
Jokia programa nebeišsuks
Tavęs iš šitą pasaulį valančio būgno.

Tuščiomis naktimis

TUŠČIOMIS NAKTIMIS

 

tuščiomis naktimis
rakinėju korius
kur palaimos medus
limpa ant pirštų

 

tuščiomis naktimis
kūnas pražysta
delnais
sprogsta tiltai

 

tuščiomis naktimis
nėra mėnulio akių
tu keliauji kvapais
tamsiais vandenynais

 

tuščiomis naktimis
nėra manęs ar tavęs
tik daugybė kelių
po vynuogynus
 


Eilėraštį atlieka Gabrielė Labanauskaitė ir Friederike Kenneweg

m2

m2

 

Skirta Jonui Mekui atminti

1

kadaise parskridau iš

meksiko į niujorką

prisižiūrėjusi ryškių gyvenimų

deja

tik

fridos kahlo

ir

diego rivieros

muziejuose

niujorke gyvenau vieną

vasarą

kūriau

daug

draugų tada

neturėjau

tik vieną rašiklį ir pažįstamą

dailininką

lietuvių kilmės

grįžus iš ryškių pietiečių

namelių

megapolin

sulaukiu skambučio

iš dailininko

sako

šiandien einam pas meką

pasisėdėti

gal

einam kartu

supažindinsim

kas aš kas mekas

kas mekas

kas aš

tada mano

galvoje

prasisuko

mintis kad daug

tokių kaip aš jis

sutinka

o šiandien viena tokia po

kelionės vos

ant kojų

pastovinti

gal kitą

kartą

išlemenau

dabar abu

ir poetas

ir dailininkas

jau yra

mirę

o viskas būtų buvę

į temą

galvoju

tik ne

nuovargis ir ne

mirtis

 

2

kas jis

kas aš

kas jis

kas aš

kas jis

kas aš

kas jis

š

s

š

s

š

s

s

s

s

s

 

3

 

4

kas jis

kodėl aš

jis

kodėl

 

5

kas ta/s kas ji/s

 

6

šeši kvadratai

 

7